Didžiausios opozicinės partijos, centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), lyderis Friedrichas Merzas, naujausių apklausų duomenimis, gali tapti naujuoju šalies kancleriu.
F. Merzas, turėdamas maždaug 30 proc. balsų, pareiškė, kad būtų pasirengęs sudaryti koaliciją su dabartinio kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais (SPD) arba žaliaisiais.
Nepriklausomai nuo to, kas laimės, prie kanclerio vairo stojusiam asmeniui teks susidurti ne tik su besikeičiančiu užsienio politikos klimatu, bet ir su penkiais svarbiausiais klausimais susirūpinusia visuomene, teigiama „Gallup“ ataskaitoje.
Didelis nepasitenkinimas pragyvenimo lygiu
Šiuo metu vokiečiai yra labiau nepatenkinti savo pragyvenimo lygiu nei bet kuriuo kitu metu nuo 2008 m. finansų krizės.
Pasak „Gallup“, vokiečių, teigiančių, kad jų finansinė padėtis gerėja, procentinė dalis smarkiai sumažėjo nuo 42 proc. 2023 m. iki 27 proc. 2024 m.
Dėl savo nepasitenkinimo vokiečiai kartu su Austrija ir Graikija užima vieną iš mažiausiai optimistiškai savo gyvenimo lygį vertinančių Europos Sąjungos šalių.
Jų prasti lūkesčiai sutampa su ekspertų prognozėmis dėl Vokietijos ekonomikos, kuri 2024 m. susitraukė antrus metus iš eilės.
Prognozuojama, kad 2025 m. Vokietija, kadaise buvusi ekonomikos galiūnė, bus silpniausia bloko valstybė pagal ekonomikos augimo rodiklį.
Įvairaus politinio spektro politikai suskubo siūlyti politikos kryptis, kurios galėtų ištraukti Vokietiją iš ekonominio nuosmukio, įskaitant perteklinės biurokratijos mažinimą ir aukštų elektros energijos kainų mažinimą.
Būsto krizė
Per pastaruosius 15 metų nepasitenkinimas įperkamu būstu palaipsniui didėjo, o pirmą kartą nuo 2006 m. vokiečių nepasitenkinimas įperkamo būsto prieinamumu savo gyvenamojoje vietovėje pasiskirstė po lygiai.
Vokiečiai nėra vieninteliai Europoje, kurie vis labiau nusivilia įperkamo būsto trūkumu, tačiau „Gallup“ pažymi, kad pasitenkinimas būstu Vokietijoje mažėja ypač stipriai – nuo 73 proc. 2010 m. iki 47 proc. 2024 m.
Vyriausybė atsilieka nuo savo ambicingų pastangų kasmet pastatyti 400 tūkst. naujų įperkamų būstų, kurias stabdo didelės palūkanų normos ir statybos sąnaudos.
Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, kur dėl konkurencijos, būsto kainos, palyginti su prieš dešimtmetį buvusia situacija, stipriai išaugo.
Sugriežtėjęs požiūris į migrantus
Dėl virtinės išpuolių, kurių įtariamieji buvo užsieniečiai, imigracija tapo svarbiausiu Vokietijos rinkimų kampanijos klausimu.
F. Merzas susilaukė prieštaringų vertinimų, nes sutiko bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kad parlamente būtų priimtos migracijos politiką griežtinančios priemonės. Vis dėlto dauguma partijų pasuko į dešinę ir pažadėjo griežtesnę imigracijos kontrolę.
Jų vykdoma politika atitinka visuomenės požiūrį: „Gallup“ nustatė, kad pastaraisiais metais vokiečių palankumas migrantams svyravo, o 2023 m. sumažėjo.
Iš kelių didžiųjų Europos ekonomikų, įskaitant Prancūziją ir Italiją, Vokietija yra vienintelė šalis, kurioje pritarimas migrantams yra gerokai mažesnis nei 2016 m. – praėjus metams po to, kai vyriausybė priėmė šimtus tūkstančių prieglobsčio prašytojų.
Mažesnis pasitikėjimas vyriausybe
Nors vokiečių pasitikėjimas tokiomis institucijomis kaip kariuomenė ir teismų sistema pastaruosius kelerius metus buvo stabilus, jų pasitikėjimas šalies vyriausybe sumažėjo iki žemiausio procento per daugiau nei dešimtmetį.
Vokietija nuolat lenkė likusią Europos dalį pagal pasitikėjimą vyriausybe. Tačiau šiais metais visuomenės pasitikėjimas vyriausybe nebėra išskirtinis ir dabar yra pasidalijęs per pusę – 2024 m. jis siekė vos 50 proc.
Pasitikėjimo vyriausybe sumažėjimas sutampa su O. Scholzo trijų partijų koalicijos žlugimu – ši koalicija įspūdingai subyrėjo lapkričio mėn. po to, kai O. Scholzas atleido finansų ministrą Christianą Lindnerį.
Daugiau lyderystės
Vokietijos lyderystės įvaizdis nukentėjo tiek šalies viduje, tiek tarp kitų europiečių – vien per pastaruosius 12 mėnesių jis pastebimai sumažėjo nuo 60 proc. iki 54 proc.
Ypač skeptiškai Vokietijos vadovavimą vertina Slovėnijos, Norvegijos ir Suomijos gyventojai, kurių pritarimo reitingai nuo 2023 m. sumažėjo bent 10 proc.
F. Merzas užsimojo siūlyti atkurti aukščiausias Vokietijos pozicijas ES: „Aš matau, kad Vokietija užima strateginę padėtį Europos centre, kad tiek daug dalykų Europoje priklauso nuo Vokietijos.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
