Nuo 2015 metų valdžioje esanti buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siekia mobilizuoti daugiausia skurdžiau gyvenančius rinkėjus kaimuose, šeimos vertybių propagavimą derindama su populistiniais pažadais išplėsti pašalpų mokėjimą ir padidinti minimalų darbo užmokestį.
J. Kaczynskis, plačiai laikomas Lenkijos faktiniu lyderiu, prieš sekmadienio rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes, ir sulaukė galingos Lenkijos katalikų bažnyčios, kuri daro didelę įtaką kaimiškų vietovių gyventojams, paramos.
Tuo metu „Pilietinę koaliciją“ (KO), kurią remia pagrindinis J. Kaczynski konkurentas, kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, palaiko daugiausia miestiečiai, nepatenkinti PiS skaldančia politika, įstatymo viršenybei grėsmę keliančiomis teismų reformomis ir didelio atgarsio sulaukusiais kyšininkavimo skandalais.
Prieš LGBT nukreiptoms PiS pažiūroms ir artimiems ryšiams su Bažnyčia prieštaraujančios, bet palaikančios valdančiųjų keliamus gerovės tikslus, kairiojo sparno partijos turėtų sugrįžti į parlamentą po ketverių metų pertraukos.
Rinkėjų apklausos taip pat rodo, kad mandatų gali laimėti ir dvi mažesnės politinės jėgos, įskaitant kraštutinius dešiniuosius.
„Elektoratas pasidalijęs perpus, po maždaug 45 proc. [rinkėjų paramos] tenka PiS ir centristų bei kairiųjų opozicijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska.
„Nuo rinkėjų aktyvumo priklausys, ar PiS valdys viena, ar jai teks formuoti koaliciją, ar galbūt net praras savo daugumą“, – teigė ji.
„Ištesėjo pažadus“
PiS pasinaudojo augančiu populistiniu pasipriešinimu liberaliam miestietiškam elitui: panašios tendencijos stebimos ir Vakarų Europoje bei JAV.
Savo dosniomis socialinėmis programomis partija siekė įsiteikti lenkams, kurie jautėsi gaunantys nedaug naudos iš milžiniško šalies augimo po komunistinės santvarkos žlugimo 1989 metais.
„Mūsų puiki socialinė programa lėmė, kad skurdo, dažnai – milžiniško vargo, sfera... panaikinta“, – anksčiau šią savaitę per mitingą Varšuvoje sakė 70-metis J. Kaczynski, pavadinęs tai „mūsų moraliniu pasiekimu“.
„PiS daug gera padarė šeimoms, pensininkams, vaikams... jie ištesėjo savo pažadus“, – AFP sakė prie vienos bažnyčios sostinėje sutikta 66-erių pensininkė Malgorzata Kowalska.
Tačiau neseniai atliktas tyrimas rodo, kad nors 2016–2017 metais skurdas sumažėjo iki kiek daugiau nei 4 proc., pernai dėl išaugusios infliacijos jis jau siekė 5,4 procento.
40-metė Joanna, tris dukras auginanti namų šeimininkė, sakė per mėnesį gaunanti 1 500 zlotų (350 eurų) vaiko pinigų. Pasak moters, pinigai nepaskatins jos balsuoti už PiS.
„Kad ir kiek jie duos pinigų, niekada nebalsuosiu už PiS“, – sakė psichologės išsilavinimą turinti moteris, kritikuojanti valdančiosios partijos „panieką lenkams, kurie neatitinka tradicinių katalikų stereotipo“.
„Išvalykime politiką“
Ramaus būdo 62-ejų parlamento vicepirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska, kurią KO pasirinko savo kandidate į premjero postą, stengėsi pateikti aiškią alternatyvą poliarizuojančiai J. Kaczynski kampanijai.
„Išvalykime politiką, išlaisvinkime lenkus nuo neapykantos, veidmainiavimo ir politinių toksinų“, – sakė ji KO šalininkams Varšuvoje anksčiau šią savaitę.
Opozicinė KO žadėjo atšaukti virtinę kontroversiškų PiS teismų reformų, kurios, Europos Sąjungos teigimu, kelia grėsmę teismų nepriklausomybei ir įstatymo viršenybei, bet daugiau pažadų rinkėjams nedalino.
Ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki rinkimų, Europos Komisija padavė į ES aukščiausios instancijos teismą Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybę dėl naujų drausminių priemonių teisėjams, kurios esą kelia grėsmę jų nepriklausomumui.
Pasak Jungtinės Karalystės Midlsekso universiteto Europos teisės profesoriaus Laurent'o Pecho, grėsmė įstatymo viršenybei Lenkijoje gali „smarkiai padidėti“, jei PiS liks valdžioje.
J. Kaczynski planai dėl „ateities teismų „reorganizacijos“ veikiausiai reikš lenkų teismų sistemos valymą remiantis melagingais pretekstais, o tai savo ruožtu lems atviro konflikto su ES atsinaujinimą“, sakė L. Pechas AFP.
1,2 mln. migrantų
Valdant PiS, Lenkijos ekonomika smarkiai sustiprėjo, bet kritikai nuopelnus dėl to priskiria palankiai susiklosčiusiems išoriniams veiksniams.
Nedarbas rugsėjį buvo žemiausias per 30 metų – 5,1 procento. Darbdaviams sunkiai sekasi surasti darbuotojų.
Nepaisant prieš migrantus nukreiptos griežtos PiS retorikos per kampaniją prieš 2015-ųjų rinkimus, Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi ir aplenkė net Jungtines Valstijas, skelbia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Į Lenkiją atvyko apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildė daugybę darbo vietų, likusių tuščių, kai po prisijungimo prie ES daug lenkų išvyko ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.
Balsavimas vyks nuo 7 val. iki 21 val. vietos (nuo 8 val. iki 22 val. Lietuvos) laiku, uždarius balsavimo apylinkes turėtų būti paskelbti rinkėjų apklausų rezultatai, o preliminarių rinkimų rezultatų laukiama pirmadienį.
