Religija daro didelę įtaką Irano prezidento ir Izraelio premjero vykdomai politikai.
Vadovaujasi religija
Ar Izraelio ir Irano karas yra neišvengiamas? Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ ekspertas Erichas Follathas teigia, kad, bandant atsakyti į tarptautinei bendruomenei rūpimus klausimus apie Irano ir Izraelio karo perspektyvas, būtina atsižvelgti ir į šias šalis valdančių politikų asmenybes – Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu ir abejotinai perrinktą Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą.
Šie politikai tam tikra prasme yra ganėtinai panašūs. Kaip teigia E. Follathas, skirtingesnė dvynių pora neegzistavo nuo pat tų laikų, kai viename iš Holivudo filmų Arnoldas Schwarzeneggeris ir Danny DeVito vaidino visiškai skirtingus dvynius.
Kas gali būti bendra tarp holokaustą neigiančio aršaus antisemito M. Ahmadinejado ir žydų nacionalisto B. Netanyahu? Vokiečių žiniasklaidos kritikas E. Follathas atsako: religinių pažiūrų vaidmuo jų politinėje pasaulėžiūroje. Abu vyrai absoliučiai įsitikinę savo pažiūrų teisingumu ir abu mano, kad būtent jiems patikėta savo šalių gelbėtojų misija. Pažvelkime giliau.
Prieštaringos sektos istorijos
Kad suprastume 59 metų M. Ahmadinejado pažiūras, būtina prisiminti Irane veikiantį fundamentalistinį musulmonų šiitų judėjimą „Hojjatiya“, kurio aukščiausio rango dvasininku dabar laikomas ajatola Mohammadas Taqis Mesbah Yazdi.
M. Yazdi viešai rėmė savižudžių išpuolius, nukreiptus prieš islamo religijos priešus, ir buvo už mirties būrių panaudojimą prieš politinius reformatorius. Ajatola dažnai vadinamas prezidento M. Ahmadinejado dvasiniu mokytoju. M. Yazdi aiškina, kad sionistai yra viso blogio šioje žemėje šaltinis.
Ši paslaptinga sekta tiki, kad dvyliktasis islamo imamas dar 9 amžiuje dingo nuo žemės paviršiaus, nes jį paslėpęs Alachas užsimanė suteikti žmonijai išbandymą.
Sektos sekėjai viliasi, kad šis pranašas, žinomas Mahdi vardu, grįš į žemę, kaip grįš ir Jėzus, o jį musulmonai laiko svarbiu pranašo Muhamado pirmtaku. Sektos narių įsitikinimu, Mahdi tikintiesiems sukurs žemėje tikrą rojų, o netikėlius pasmerks amžinajai kančiai. Tačiau Mahdi, kaip tikima, į žemę grįš tik tuomet, kai pasaulis iš esmės apsivalys. Kaip rašo E. Follathas, šis apsivalymas gali reikšti ir karą tarp musulmonų bei „eretikų“, šis karas gali būti ir branduolinis. Kai kurie specialistai net svarsto, kad M. Ahmadinejadas gali specialiai siekti sukelti šį esminį apsivalymą, jog priartintų Mahdi sugrįžimą.
Tokioje šviesoje Irano vykdoma branduolinė programa įgyja kitokią prasmę. Visiškai kitaip atrodo ir nuolatinės Irano prezidento kalbos apie Izraelio valstybės sunaikinimą.
M. Ahmadinejadas teigia, kad Iranas nesiekia įgyti branduolinio ginklo ir nenori sunaikinti Izraelio karo būdu, tačiau pastarosios šalies vyriausybė nerimauja dėl šio fundamentalisto užmačių. Ypač įtarus yra Izraelio premjeras B. Netanyahu, taip pat išsiskiriantis radikaliomis pažiūromis.
Brolio didvyrio pėdsakais
B. Netanyahu, šeimoje vadinamas tiesiog Bibi, pastaruoju metu kiekvienąkart kalbėdamas apie Iraną pabrėžia, kad šios šalies vykdoma branduolinė programa yra didžiausias egzistencinis pavojus Izraelio valstybei nuo pat jos sukūrimo 1948 metais.
Dienraštis „Haaretz“ net rašo, kad Izraelio premjeras jau apsisprendė vienas, be Vašingtono (JAV) pritarimo, sunaikinti Irano branduolinius objektus.
Kodėl B. Netanyahu jaučiasi toks drąsus? Juk toks Izraelio žingsnis, kaip pastebi E. Follathas, gali turėti tragiškų pasekmių. Iranas gali paleisti raketas, pasiekiančias ir Tel Avivą. Veikiausiai atsinaujintų ir „Hamas“ bei „Hezbollah“ grupuočių išpuoliai.
Atsakymas į klausimą gali būti toks. Izraelio premjeras šioje žemėje paiso tik dviejų autoritetų. Vienas iš jų yra B. Netanyahu brolis Yonis, jis žuvo 1976 metais vadovaudamas įkaitų išlaisvinimo operacijai, kurios metu Izraelio slaptosios tarnybos Ugandos Entebės oro uoste iš teroristų užgrobto „Air France“ lėktuvo išvadavo daugiau nei 90 įkaitų.
Yonis, tuo metu 30-metis, buvo vienintelė šios operacijos auka. B. Netanyahu nuolatos stengėsi sekti brolio, sulaukusio aukščiausių apdovanojimų už drąsą, pėdomis. Kaip ir brolis jis prisidėjo prie elitinio Izraelio karinių pajėgų būrio „Sayeret Matkal“ ir dalyvavo užgrobto lėktuvo išlaisvinimo operacijoje, tiesa, buvo apdovanotas tik antro laipsnio medaliu už drąsą.
Vėliau dabartinis Izraelio premjeras kaip ir jo brolis studijavo prestižiniuose Jungtinių Valstijų universitetuose. Bibi užsiminė, kad jo brolis taip pat planavo pasukti į politiką, tačiau nespėjo. Šį brolio siekį įgyvendino B. Netanyahu.
Sūnus perėmė tėvo ideologiją
Antras svarbus Izraelio premjero autoritetas yra dabar jau 99 metų sulaukęs jo tėvas, kuriam vaikai paklūsta nedvejodami. Tėvas sūnums suteikė ideologinį pagrindą.
Benzionas Mileikowskis 1920 m. gimė Varšuvoje. Netrukus jo šeima emigravo į Šventąją Žemę ir apsistojo arabų gausiai gyvenamoje Jafoje. Suaugęs Benzionas pasikeitė pavardę ir tapo Netanyahu (išvertus tai reiškia Dievo dovaną – aut. past.).
Jau nuo jaunystės Bibi tėvas garsėjo radikalumu ir propagavo didžiojo Izraelio sukūrimo idėją, buvo prieš žemių dalybą su palestiniečiais. Politikoje tėvas karjeros nepasiekė, nes dėl radikalumo net nebuvo priimtas į dešiniąją partiją „Likud“. Tačiau savo ideologiją jis perdavė sūnums.
Benzionas teigia, kad smurtinis antisemitizmas yra nemotyvuotos neapykantos išraiška ir vienintelis kelias nuo jo gintis yra kova ir, jei reikia, prevenciniai žydų išpuoliai prieš antisemitus.
Kovoja su nuolatine grėsme
Be to, Izraelio premjero politikai didelę įtaką daro religija – Amaleko samprata. Tai taip pat yra radikali religinė samprata, kuri, kaip ir anksčiau minėta šiitų sekta, gali sukelti įtampą regione.
Pagal Bibliją Amalekas su savo kariais iš Kanaano išdavikiškai ir be priežasties užpuolė į Šventąją Žemę keliaujančius žydus. Taigi Amalekas skelbia nuolatinį egzistencinį pavojų, kylantį žydams. Pakartoto įstatymo knygoje rašoma: „Atsimink, ką tau darė Amalekas, kai keliavai iš Egipto, kaip jis užpuldinėjo tave pakeliui, kai buvai išalkęs, ir, nebijodamas Dievo, žudė visus atsilikusiuosius.“
Nė vienai žydų kartai neleidžiama pamiršti Amaleko, nes jis įkūnija žydams gresiantį pavojų. Kova su Amaleku yra kiekvieno žydo pareiga. Pagal kai kurias interpretacijas ši pareiga yra pašalinti visus žydų priešus.
B. Netanyahu tėvas nuolatos mokė, kad kova su amalekais tęsiasi kiekvieną dieną, nes jie vis pasirodo naujomis formomis, ar tai būtų inkvizitorius Tomas de Torquemada, ar nacių diktatorius Adolfas Hitleris, o galbūt ir M. Ahmadinejadas. Tie, kurie suvokia Irano siekį sukaupti branduolinį arsenalą kaip Amaleko norą turėti ginklų, tiesiog turi veikti. Tokiu atveju karas yra neišvengiamas ir Izraelis privalo pulti pirmas.
TIK FAKTAI
B. Netanyahu gimė 1949 metų spalio 21 dieną Tel Avive.
Pirmą kartą Izraelio premjero pareigas ėjo 1996–1999 metais.
2003–2005 m. jis ėjo Izraelio finansų ministro pareigas.
M. Ahmadinejadas gimė 1956-ųjų spalio 28-ąją.
2003–2005 m. buvo Teherano meras.
2005 m. pirmą kartą išrinktas Irano prezidentu, perrinktas 2009 m.
