„Aukštai danguje aš pamačiau tokius mažyčius juodus taškus, jie artėjo, didėjo, o vėliau aplink pradėjo kristi daiktai, – pasakojo rajono tarybos pirmininke Natalija Vološina. – Mes supratome, kad tai lėktuvo dalys, tačiau iš pradžių galvojome, kad tai karinis lėktuvas. Prieš tai kelias dienas sukilėliai jau buvo numušę apylinkėse kelis ukrainiečių lėktuvus“.
Laukuose kaimynystėje gulėjo žmonių likučiai – kai kur galūnės, kai kur kūnai be jokių pažeidimų požymių. Žemė buvo nusėta ir visokiais daiktais, kurie yra charakteringi šiuolaikiniam oro transportui“.
„Žmonės pradėjo nešti laiškus, vaistus, lagaminus, visokius asmeninius daiktus. Daugelis ateidavo čia tiesiog taip, pasėdėti ir pakalbėti, nes namo jiems grįžti buvo pernelyg baisu“, – prisimena N. Vološina.
„Tam, kad surinktų likučius į paketus, gelbėtojams prireikė kelių dienų: nesužalotus kūnus dėjo į juodus, o kūnų dalis – į žalius. Gelbėjimo operacija buvo apsunkinta, nes lėktuvas nukrito smogikų kontroliuojamoje teritorijoje. Pasklido gandai apie marodieriavimą ir pašalinių asmenų manipuliacijas įvykio vietoje. – rašoma „The Guardian“. Žurnalisto teigimu, nepaneigiamų įrodymų dėl kaltųjų taip ir neatsirado, tačiau dauguma įrodymų rodo tai, kad lėktuvą numušė prorusiški smogikai iš „Buk“ raketinio įrenginio, kurį atsigabeno iš Rusijos.
Prorusiškos jėgos aktyviai neigia, kad „Buk“ pas juos išvis yra buvęs, tačiau vienas iš jų vadovų, Aleksandras Chodakovskis, interviu „Reuters“ yra sakęs, kad smogikai tokią sistemą gavo iš Rusijos. „Žinau aš apie tą „Buk“. Girdėjau apie jį. Manau, kad jį išsiuntė atgal. Nes apie jį aš sužinojau tuo pat metu, kaip ir apie tragediją“, – praėjusią vasarą pasakojo jis. Po vėliau kilusio skandalo vyras atsižadėjo savo žodžių, „Reuters“ apkaltino „neteisingai jį interpretavus“ (nors žurnalistai pateikė pokalbio vaizdo ir garso įrašą), o šią vasarą kalbėdamas su „The Guardian“ jau buvo daug atsargesnis. „Kilo sąmyšis su visais tais „Buk“, kurie ten, gali būti, buvo, o gali būti ir nebuvo. Tačiau, sąžiningai pripažinsiu, užtikrintai aš jums nieko pasakyti negaliu, todėl, kad aš nieko nemačiau ir nieko negirdėjau. Norėdamas nutraukti įvairias paskalas, aš pastaruoju metu stengiuos šia tema apskritai nebekalbėti“. Nepripažintos Donecko liaudies respublikos vadas Aleksandras Zacharčenka kartojo tą pačią istoriją: „Buk“ neturėjom, ukrainiečiai turėjo, mes nešaudėm, tegul komisija nustato, kas šaudė. Kiek paaiškina, kas galėjo nutikti tas pats A. Chodakovskis. „Tuomet karaliavo chaosas. Vienas padalinys nežinojo, ką veikia kitas. Mes čia sėdėjom ir užsiėmėme savo reikalais; o tie, kurie buvo kitose vietose, galėjo turėti savų reikalų“.
„The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris, rinkdamas informaciją bandė užduoti klausimus ir vienam iš buvusių aktyvių smogikų vadeivų Igoriui Bezleriui. „Tai baigėsi tuo, kad jis prigrasino interviu autoriui žmogžudyste“, – rašo Sh. Walkeris.
Tiesa, Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Vasilijus Budikas, kurį I. Bezleris laikė nelaisvėje tris mėnesius, kategoriškai neigia, kad rusas galėjo būti tiesiogiai susijęs su MH17 katastrofa: „Kai jam vėliau pranešė apie keleivinį lėktuvą, jis labai susirūpino. Jis suprato, kad tai turės rimtų pasekmių sukilėliams… Jis negalėjo tuo patikėti“.
Maskva, viešai neigdama savo sąsajas, diplomatiniais keliais puolė aiškintis, kas gi ten nutiko. Pasak vieno iš britų diplomatų šaltinių Rusijoje, iš anksto numatytų informacijos apsikeitimo datų buvo laikomasi visus metus – išskyrus savaitę po MH17 katastrofos. Diplomato teigimu, viskas atrodė taip, lyg rusai norėjo patys išsiaiškinti savo versiją, prieš susitinkant su užsienio atstovais.
Nyderlandai ir Malaizija šiuo metu oficialiai prabilo apie tarptautinio tribunolo kaltiesiems dėl MH17 katastrofos nustatymui. Olandų premjeras Markas Rutte praėjusią savaitę pareiškė, kad „nė vienas kelias nėra 100 proc. idealus, tačiau šis yra gerokai geresnis už likusius. Mes turime ir atsarginius planus (tiek nacionalinio, tiek ir tarptautinio masto) tuo atveju, jeigu šis būdas nesuveiks, tačiau žengti šiuo keliu būtų geriausia“. Rusija aštriai reagavo į tokį Nyderlandų siūlymą, sakydama, kad „tam nėra jokios būtinybės“.
Paklaustas apie metinių minėjimą, A. Zacharčenka atšovė, kad apie jokias metines jis nežino. „Kam jūs čia klausinėjate? Klauskite Nyderlandų. Jeigu jie norės ką nors surengti, mes garantuojame jiems saugumą“, – piktinosi jis.
