Karštą rugpjūčio dieną vandens taksi įstringa Venecijos kanale, šis Italijos perlas kaip visada atrodo knibždantis turistų. Tačiau dauguma jų šiemet kalba itališkai.
Vasarą europiečiai tradiciškai atostogauja ir keliauja, tačiau populiariausios turistinės žemyno vietos šiemet labiau pasižymi nacionalinėmis spalvomis. Mat vis daugiau europiečių renkasi atostogas savo šalyje. Tai padiktavo recesija.
Pirmus keturis šių metų mėnesius Europa sulaukė 10 proc. mažiau užsienio turistų. Visame pasaulyje turizmo nuosmukis sudaro 8 procentus. Labiausiai nukentėjo Prancūzija, Ispanija ir Graikija, nemenką smūgį patyrė ir Portugalija. Viešbučiai ir kelionių agentūros mažina kainas, o atostogautojai smarkiai derasi ir planuoja trumpesnes viešnages.
Arčiau namų - pigiau
Prancūzija, labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje, praėjusį mėnesį jų sulaukė 4 proc. mažiau. Manoma, kad liepą ir rugpjūtį šis nuosmukis sieks net 30 procentų. Vienintelė Prancūzijos, kurios 6 proc. BVP sudaro turizmas, viltis - savi turistai prancūzai. Panašiai tikisi išsigelbėti ir Italijos turizmo sektorius.
Turizmo agentūros pripažįsta, kad nors žmonės ir pradėjo mažiau keliauti, joms vasarą nėra kada atsipūsti. Įpratę atostogauti europiečiai vis tiek perka lėktuvų bilietus, užsakinėja viešbučius, naudojasi taksi paslaugomis ir valgo restoranuose, tik stengiasi visa tai daryti kur nors arčiau namų, mieliau renkasi ne verslo, o ekonominę klasę, keturių žvaigždučių viešbutį keičia į trijų. Tačiau ir tai gali keistis, jeigu nuosmukis didės. O tai jau skaudžiai atsilieps turizmo pramonei, kuri dar nežino, kaip smarkiai jai teks nukentėti.
Italijos viešbučiuose dar sausį darbo vietų sumažėjo 20 procentų. Manoma, kad šiemet darbo Italijos turizmo sektoriuje gali netekti 150 tūkst. žmonių. Lacijo rajono Bračiano apylinkėse, kurias ypač mėgo britai, prancūzai ir vokiečiai, vasarnamių nuomos kainos smuko 4,3 procento. Kai kurie Florencijos viešbučiai ėmėsi drastiškų žingsnių ir rugpjūtį apskritai užsidarė. Net garsusis Vatikano muziejus Romoje nebesulaukia tiek daug lankytojų.
Graikijoje šiemet gali būti prarasta apie 19 tūkst. su turizmu susijusių darbo vietų.
Vyriausybės meta gelbėjimosi ratą
Maždaug 60 pasaulio šalių vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo programų, o jose atskira eilutė numatyta arba turizmui, arba mažoms bei vidutinėms verslo įmonėms. Būtent tokios ir sudaro apie du trečdalius turistų aptarnavimo srityje. Tačiau kur kas rimčiau gali tekti gelbėti oro linijas, kurios jau dabar patiria milžiniškus nuostolius. Turizmo sezonui įpusėjus ties bankroto riba atsidūrė Ispanijos regioninės vežėjos "LagunAir Lineas Aereas" ir "Futura International Airways", savo turtą išparduoda antras didžiausias šalies viešbučių tinklas "NH Hoteles".
Ispanijoje, kur kaip ir Italijoje 11 proc. BVP sudaro turizmas, vyriausybė jau suteikė 1 mlrd. eurų pagalbą turizmo sektoriui skatinti. Italija ketina pametėti turizmui 1,6 mlrd. eurų paketą. Ir net pinigų neturinti Graikija numatė mokesčių lengvatas ir subsidijas turizmui. Tarptautinis valiutos fondas spėja, kad Graikijos BVP šiemet sumažės 1,7 proc, o kitais metais - 0,4 procento. Tiesa, pati Graikijos vyriausybė nuosmukio nenumato, tik stagnaciją, o kitąmet planuoja augimą.
Italija tikisi, kad šią vasarą ji priims 11 proc. daugiau turistų, nors jų viešnagės bus trumpesnės. Dėl šio skaičiaus stipriai abejoja viešbučių asociacija. Ji mano, kad didėjimas bus kur kas kuklesnis - vos 1,5 proc., pinigų turistai išleis 18 proc. mažiau, o jų viešnagė sutrumpės 17 procentų.
Kai kas ir laimi
Atostogas namie dažniausiai renkasi švedai, austrai ir italai. Sicilija nukonkuravo Ispaniją tarp saulės ieškančių italų. Juodkalnija taip pat išlošia iš europiečių nenoro toli keliauti. Joje turistų padaugėjo 4 proc., daugelis atvyksta iš šalių kaimynių.
Tačiau Kroatijoje, kurios 15 proc. BVP sudaro turizmas, padėtis prasta. Paplūdimiai tušti, šalies ekonomika šiemet žada susitraukti 4 proc., todėl turistai reikalingi kaip niekada. Net Pasaulio bankas teigia, kad nuo turizmo priklausys, kiek smuks Kroatijos ekonomika.
Sudaryti tikslesnes prognozes trukdo paskutinės minutės kelionės, kuriomis ypač mielai naudojasi vokiečiai. Susirūpinę dėl ateities jie vis dažniau savęs klausia: "Ar užtektinai turiu pinigų? Ar rytoj turėsiu darbą?"
Labiausiai Europoje pasigendama britų turistų. Nors vasara ir lietinga, dauguma jų lieka namie. Tai lėmė svaro nuosmukis. Šveicarijoje per pirmą pusmetį britų rezervuotų vietų viešbučiuose sumažėjo 20 proc., Ispanija sulaukė 16 proc. mažiau lankytojų iš Didžiosios Britanijos. O ir tie, kurie atvyksta, neturi daug pinigų, skundėsi tradicinio britiško žuvies ir bulvyčių restorano savininkas Tenerifėje.
Nuo ekonomikos krizės mažiausiai nukentėjo turizmas Turkijoje - smukimas siekia tik 1,5 procento. Iš dalies turizmą Turkijoje palaiko smukusi lira: 12 proc. euro ir 4 proc. svaro atžvilgiu. Maroke turizmas išaugo 10 proc., o Tunise - 1 procentu. Šiose Viduržemio jūros šalyse jis klesti labiau nei Pietų Europoje.
Vis dėlto už turizmą atsakingi pareigūnai nusiteikę optimistiškai. Jie mano, kad ekonomikai pradėjus atsigauti šis sektorius atsities pirmasis. Turizmo pramonė visada buvo labai lanksti, o praeitis rodo, kad kelionių paklausa ima tuojau pat didėti, kai tik žmonės pradeda daugiau uždirbti.
