22 metų Irano kurdė M. Amini mirė rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po sulaikymo dėl esą pažeistų moterų aprangos kodo taisyklių.
Pasipiktinimas jos mirtimi išprovokavo Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą ir solidarumo mitingus visame pasaulyje.
Protestai pareikalavo dešimčių gyvybių. Dauguma žuvusiųjų – protestuotojai, tačiau yra ir žuvusių saugumo pajėgų narių. Šimtai žmonių buvo areštuoti.
„Po Amerikos nesėkmės militarizavimo ir sankcijų srityje, Vašingtonas ir jo sąjungininkai ėmėsi nesėkmingos destabilizavimo politikos“, – teigė E. Raisi per viršūnių susitikimą Kazachstane.
Iraniečiai „padarė Amerikos karinę galimybę negaliojančia ir... privertė sankcijų ir maksimalaus spaudimo politiką patirti žeminantį pralaimėjimą“, teigė Irano prezidentas.
Vašingtonas 2018 metais Teheranui įvedė skaudžias sankcijas po to, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš branduolinio susitarimo tarp Irano ir kitų pasaulio šalių.
„Tai, kas sukėlė Irano žmonių sėkmę ir įbaugino dominuojančias jėgas, yra tautos dėmesys pažangai, kuri yra pagrįsta jos vidine jėga“, – teigė E. Raisi.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei apkaltino JAV ir Izraelį, pagrindinius šiitiškos respublikos priešus, „riaušių“ kurstymu.
„Šiandien visi patvirtina priešų dalyvavimą šiose gatvės riaušėse“, – trečiadienį sakė A. Khamenei.
„Priešo veiksmai, tokie kaip propaganda, bandymas paveikti protus, azarto kūrimas, skatinimas ir net mokymas gaminti sprogstamąsias medžiagas, dabar yra visiškai aiškūs“, – pridūrė jis.
Praeitą savaitę JAV įvedė sankcijas septyniems Irano aukšto rango pareigūnams, siejamiems su smurtiniu protestų slopinimu.
Sankcijos paskelbtos vidaus reikalų ministrui Ahmadui Vahidi, komunikacijų ministrui Eisai Zarepourui ir penkiems aukšto rango saugumo pareigūnams už interneto atjungimą ir tęsiamą smurtą prieš taikius protestuotojus, paskelbė JAV iždo departamentas.
„Jungtinės Valstijos smerkia Irano vyriausybės [vykdomą] interneto blokavimą ir tolesnį smurtinį taikių protestų slopinimą, ir nedvejodamos taikysis į tuos, kas įsako [imtis] tokių veiksmų ir juos remia“, – pabrėžė jis.
Penki minėti saugumo pareigūnai yra: Irano teisėsaugos pajėgų operacijų vado pavaduotojas Hosseinas Sajedinia, Islamo revoliucinės gvardijos politinio lyderio pavaduotojas Yadollah Javani, Irano kibernetinės policijos vadas Vahidas Mohammadas Naseras Majidas, vienas Revoliucinės gvardijos vadų Hosseinas Nejatas ir didelę dalį moralės policijos darbo dėl hidžabo taisyklių įgyvendinimo Teherane prižiūrintis Hosseinas Rahimi.
Rugsėjo 22 dieną JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Irano moralės policijai.
Sankcijomis siekiama įšaldyti bet kokį galimą fizinių ir juridinių asmenų turtą, esantį JAV jurisdikcijoje, ir neleisti amerikiečiams ir amerikiečių kompanijoms, įskaitant tarptautinius bankus, vykdančius operacijas JAV, turėti su jais verslo reikalų, taip iš esmės apribojant galimybes naudotis pasauliniais finansų tinklais.
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad jo administracija „toliau laikys Irano pareigūnus atsakingais [už interneto blokavimą ir smurtą] ir rems iraniečių teises laisvai protestuoti“.
Iranas JAV lyderį J. Bideną apkaltino „veidmainiaujant“, kad jis, motyvuodamas žmogaus teisėmis, įvedė naujų sankcijų.
