Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Japonija pripažįsta, kad vanduo, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis po Fukušimos AE incidento, prateka į vandenyną daug sparčiau, nei iki šiol manyta. Vyriausybė žada išsiaiškinti tikslią nuotekų keliamą žalą ir pumpuos dar daugiau milijonų prieš dvejus metus įvykusios avarijos padariniams likviduoti.
2011-ųjų kovą Japonijai smogęs cunamis sutrikdė Fukušimos branduolinės jėgainės darbą. Nors per incidentą aukų išvengta, milžiniškas teritorijas teko evakuoti, o radioaktyviomis medžiagomis užterštas vanduo – iki šiol galvos skausmas bendrovei „Tepco“, kuri administruoja Fukušimos AE.
Žemės gelmėse japonai pastatė milžinišką barjerą, kuris turėtų užkirsti kelią radioaktyviam vandeniui į vandenyną. Tačiau dėl skaidrumo stokos ilgai kritikų per dantį traukta „Tepco“ jau neslepia – vanduo sunkiasi iš spąstų.
Naujienų agentūra „Reuters“ net cituoja Japonijos pramonės ministerijos pareigūną, kurio teigimu, į vandenyną kiekvieną dieną patenka apie 300 tonų radioaktyvaus vandens.
„Neturiu pakankamai informacijos apie nutekėjusį vandenį. Štai kodėl negaliu komentuoti teiginių apie 300 tonų nuotėkį“, – sakė „Tepco“ atstovas Norijuki Imaizumi.
Esminis klausimas – kaip stipriai nutekėjęs vanduo užterštas? Japonijos branduolinės energetikos kontrolierius tikina pasitelksiąs bent dvi ekspertų komandas, kurios įvertintų žalą. Tačiau jūros dugną netoli Fukušimos jau kurį laiką stebi Tokijo universitetas.
„Aplink aptikome apie dvidešimt vietų, kur radiacija penkis ar dešimt kartų didesnė. Tokių vietų skersmuo nuo dešimties iki šimto metrų“, – pasakojo Tokijo universiteto profesorius Thorntonas Blairas.
Valdantieji dešinieji liberaldemokratai, kurie norėtų vėl įjungti laikinai sustabdytus Japonijos branduolinius reaktorius (tiesa, jei šie atitiktų griežtesnius saugumo reikalavimus), žada Fukušimos AE dar daugiau pinigų.
„Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo labai rūpi visiems japonams. Tai skubus uždavinys. Negalime palikti visos atsakomybės tik „Tepco“, reikalingi valstybinio masto sprendimai“, – teigė Japonijos premjeras Šinzo Abe.
Japonijos žiniasklaida rašo, kad valdžia planuoja papildomų barjerų už 400 milijonų dolerių. Dar drąsesni prognozuoja, kad darbininkai imsis pumpuoti vandenį į paviršių ir kaups cisternose, nors jomis ir taip užkištos apylinkės. Fukušimos incidentas – po Černobylio avarijos didžiausias branduolinės energetikos incidentas. Ekspertai sako, kad jo padariniams likviduoti prireiks 40 metų ir bent 11 mlrd. dolerių.
