Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis. Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc. mažesnė nei spalį, skelbia „The Moscow Times“.
Bendra Rusijos ir Kinijos prekybos suma per 11 mėnesių siekė 222,8 mlrd. dolerių (apie 208,5 mlrd. eurų) ir, kitaip nei pirmaisiais karo metais, praktiškai nustojo augti. Taigi 2022 m. tarpusavio prekybos apyvarta išaugo 34 proc. (iki 190 mlrd. JAV dolerių), 2023 m. – dar 26 proc. (iki 240 mlrd. JAV dolerių), o jau 2024 m. sausio-lapkričio mėnesiais – tik 2,1 proc.
Skundžiasi, kad mokėjimus blokuoja „draugiškų“ šalių bankai
Teigiama, kad Rusijos ir Kinijos prekybos sulėtėjimą tikriausiai lėmė „atsiskaitymų problemos“, pažymi. Nuo metų pradžios Rusijos įmonės skundžiasi, kad mokėjimus blokuoja „draugiškų“ šalių bankai, įskaitant Kiniją, kurioje, 2024 m. vasaros duomenimis, užstrigo 80 proc. sandorių.
Rusija neturi jokio atsarginio plano
Pažymėtina, kad nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios Rusija turi biudžeto deficitą. Jau 2025 m. Rusijai numatomas 1,1 trilijono rublių (apie 10 mlrd. eurų) deficitas. Šiuo metu Rusija atotrūkį panaikina skolindamasi iš kitų valstybių. Nors nacionalinis turto balansas atrodo tvirtas, vis dėlto, didžioji dalis Rusijos turto negali būti parduodama, rašoma „The Insider“.
Tai reiškia, jog kilus krizei, pavyzdžiui, naftos kainai nukritus iki 55 JAV dolerių už barelį, fondas suteiktų tik trumpalaikę ekonominę paramą, galinčią trukti vos kelis mėnesius, prognozuoja Rusijos centrinis bankas.
Koncepciją išskirti Rusijos pajamas iš naftos į atskirą fondą Vladimiras Putinas pirmą kartą pristatė antraisiais savo prezidentavimo metais, kalbėdamas federalinėje asamblėjoje apie 2002 m. biudžetą.
Ši idėja priskiriama ekonomistui Andrejui Illarionovui, kuris tuo metu dirbo prezidento patarėju. Iš pradžių V. Putinas siūlė ne atskirą fondą, o du biudžetus: pagrindinį biudžetą, apskaičiuotą esant mažoms naftos kainoms, ir papildomą biudžetą, kurį būtų galima įgyvendinti, jei kainos būtų didesnės.
Tačiau finansų ministerija taip ir nesukūrė dviejų atskirų biudžetų. Vietoj to 2004 m. ši koncepcija virto stabilizavimo fondu – finansiniu rezervu, kuriame būtų kaupiamos visos perteklinės pajamos, t. y. gautos pajamos, kai naftos kaina viršijo 20 JAV dolerių už barelį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
