Dar spalio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad raketos, kuri netrukus taps šalies antžeminių strateginių branduolinių pajėgų pagrindu, kūrimo darbai beveik baigti. Tačiau, kaip parodė trys vėlesni bandymai, kurie, kaip pranešama, buvo nesėkmingi, toks teiginys galėjo būti kiek ankstyvas. Panašu, kad panašia baigtimi baigėsi ir galimas ketvirtasis bandymas, atliktas Plesecko kosmodrome Rusijos šiaurėje, nes rugsėjo pabaigoje „Maxar Technologies“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti maždaug 60 metrų pločio krateris, kurio anksčiau šį mėnesį nebuvo matyti.
RS-28 „Sarmat“ bandymas nebuvo sėkmingas
Nors Rusija apie ginklo bandymo nesėkmę kalba taip pat griežtai, kaip ir buvo galima tikėtis, milžiniški krateriai paprastai nėra tai, kas lieka po sėkmingo bandymo.
„Pagal visus požymius tai buvo nesėkmingas bandymas. Tai didelė skylė žemėje, – agentūrai „Reuters“ sakė analitikas Pavelas Podvigas, Ženevoje įsikūrusio nepriklausomo tyrimų projekto „Rusijos branduolinės pajėgos“ vadovas. – Įvyko rimtas incidentas su raketa ir bunkeriu“.
Raketa neįveikė net kelių metrų
Į palydovines nuotraukas sureagavo Karnegio tarptautinės taikos fondo branduolinės energetikos specialistas Jamesas Actonas.
Neaišku, kas galėjo nutikti su balistine raketa, nes Rusija informacijos neviešina, tačiau dėl šios ketvirtos iš eilės akivaizdžios nesėkmės gali kilti klausimų dėl jos tinkamumo.
Kol kas atrodo, kad raketa, turinti pasiekti taikinius už tūkstančių kilometrų, nesugeba įveikti daugiau nei kelių metrų atstumo.
Šėtonas su branduoline galvute
Pentagonas dar 2022 m. skelbė, jog „Sarmat“ Vakarams išskirtinės grėsmės nekelia. Raketa RS-28 „Sarmat“ (NATO koduotėje vadinama „Satan II“, „Šėtonas II“) yra vienas iš naujausių Rusijos branduolinės ginklų, apie kurio tariamai sėkmingą išbandymą 2022 m. balandžio 20-ąją paskelbė Rusijos kariuomenė.
Pentagono teigimu, ši raketa nekelia didesnės grėsmės JAV ar šalims sąjungininkėms. V. Putino teigimu, ši raketa „neturi analogų pasaulyje“ ir gali pasiekti bet kurį taikinį nenumušta. Jos numanomas veikimo nuotolis yra 10-18 tūkst. kilometrų. Taip pat deklaruojama, kad raketa gali pasiekti hipergarsinį greitį.
Vakarų ekspertų teigimu, net jeigu Rusijai ir pavyko sukurti naujos kartos branduolinę raketą su deklaruojamomis techninėmis charakteristikomis, tai nebūtinai reiškia pasiektą viršenybę branduolinio konflikto atveju, ar taip vadinamą „pirmojo smūgio persvarą“. Vakarų turimos branduolinės triados sudėtyje esantys povandeniniai laivai užtikrina solidžią apsaugą net ir nuo tokių raketų, kaip „Sarmat II“.
