V. Orbanas, išreiškiantis kritiką, sako, kad neva Vakarai, teikdami karinę pagalbą Ukrainai, verčia įsitraukti kitas šalis į konfliktą.
„Esu tikras, kad pasaulinio karo grėsmė nėra literatūrinis perdėjimas“, – sakė jis.
Dešiniojo sparno populistinės partijos atstovas V. Orbanas paragino sėsti prie derybų stalo Rusiją ir Ukrainą, tačiau tuo pat metu neišreiškė nė menkiausios kritikos V. Putinui dėl pradėtos karinės invazijos.
JT teisių vadovas: karo Ukrainoje beprotybė kelia grėsmę žmonijai
Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų teisių vadovas.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje Volkeris Turkas pasmerkė siaubingus piktnaudžiavimo atvejus, vykdomus Rusijai prieš 13 mėnesių pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ir perspėjo, kad konfliktas „toliau kelia smūgines bangas visame pasaulyje“.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atkreipė dėmesį į tai, kad smarkiai padidėjusios maisto, energijos ir kitų prekių kainos „padidino įtampą ir nelygybę visuose regionuose“.
Jis įspėjo, kad dėl to paaštrėjo „sunkiausia pasaulinė pragyvenimo išlaidų krizė per pastarąjį kartos gyvenimo periodą“ ir kad dėl jos apie 71 mln. žmonių atsidūrė skurde, kilo „grėsmė daugelio šalių stabilumui“.
Tuo pat metu, praėjus 37 metams po Černobylio katastrofos, „kitai Ukrainos atominei elektrinei Zaporižioje toliau gresia didžiulis pavojus, galintis paveikti milijonus žmonių“.
„Tuo metu, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis destruktyvus karas atitraukia mus nuo sprendimų kūrimo, nuo mūsų išlikimo užtikrinimo“, – sakė V. Turkas.
„Šis karas prieštarauja bet kokiam sveikam protui. Ši beprotybė turi baigtis, turi būti pasiekta taika“, – pridūrė jis.
Pateikdamas Tarybai naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, V. Turkas sakė, kad jo biuras patvirtino, jog nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 8 400 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 14 000 civilių.
„Šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė“, – įspėjo jis.
V. Turko teigimu, daugiausiai žmonių žuvo dėl to, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosiuose rajonuose naudojo didelio poveikio sprogstamuosius ginklus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į JT tyrėjų grupės nustatytus faktus, kad Rusijos pajėgos ir su jomis susijusios ginkluotos grupuotės, tokios kaip „Wagner“, įvykdė „daugybę neteisminių egzekucijų ir tikslinių išpuolių prieš civilius gyventojus“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat vykdė mirties bausmes be teismo sprendimo, sakoma ataskaitoje.
V. Turkas taip pat atkreipė dėmesį į nustatytus faktus, kad daug Ukrainos civilių gyventojų, ypač vaikų, buvo perkelta į okupuotą teritoriją arba į Rusiją.
Kyjivo duomenimis, iki praėjusio mėnesio į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.
Aukšto lygio JT Tyrimo komisija nustatė, kad toks priverstinis perkėlimas prilyginamas karo nusikaltimams, ir anksčiau šį mėnesį nurodė taip pat tirianti įtarimus, jog toks perkėlimas gali būti prilygintas genocidui.
