Idėja Rusijoje sukurti privačią karinę bendrovę kilo Generalinio štabo vadams 2010-aisiais po Eebeno Barlow – pirmosios pasaulyje legaliai įkurtos privačios kariuomenės („Executive Outcomes“) vadovo – paskaitos. Prižiūrėti naują projektą ir jo finansinius klausimus paskyrė Jevgenijų Prigožiną, šis pasižymėjo asmeninėmis pažintimis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau nebuvo jo artimu draugu.
Išskirtinis pristatymas generolams
Kasmetiniame Sankt Peterburgo ekonomikos forume E. Barlow papasakojo apie tai, kaip kariams gerinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi ir kaip galima apskritai „privatizuoti“ kariuomenę. Tačiau pagrindinis jo kelionės tikslas buvo privačiai suorganizuotas veiklos pristatymas mažai Generalinio štabo delegacijai, rašoma „The Bell“.
Rusijos kariuomenės atstovai susidomėjo šia tema, tačiau apie Rusijos dalyvavimą didelėse karinėse kampanijose užsienyje tuo metu kalbos nebuvo. Generalinis štabas iš pradžių planavo panaudoti „nelegalus“ spec. užduotims vykdyti, kad šioms nepavykus nebūtų bereikalingų kalbų.
J. Prigožinas kaip tik po 2010-ųjų pradėjo plėsti savo maisto tiekimo valstybinėms įstaigoms verslus. Pirma jis susiorganizavo maisto tiekimą mokykloms, o vėliau gavo ir karinių struktūrų užsakymus. „Mūsų planuose – armija. Tai daugiau nei pusė milijono žmonių. Milicija – du milijonai“, – aiškino verslininkas 2011-ųjų interviu portalui „Gorod 812“.
„The Bell“ pašnekovai Gynybos ministerijoje J. Prigožiną apibūdino kaip „veiklų žmogų“, kuris „moka pasiekti savo“.
„Tačiau svarbiausia – Prigožinas yra asmeniškai pažįstamas su Putinu ir, kas dar svarbiau, Putinas yra pažįstamas su juo“, – pažymėjo vienas iš jų.
Skirtingai nuo senųjų Rusijos prezidento draugų – Genadijaus Timčenkos ir Arkadijaus Rotenbergo, tapusių neįtikėtino masto verslininkais, Prigožinas nebuvo įtrauktas į „artimųjų ratą“, todėl galėjo ilgesnį laiką išlikti šešėlyje.
„Tokių nurodymų neatsisakoma“
Privati karinė bendrovė (PBK) dar nebuvo įkurta, tačiau J. Prigožino verslas kariuomenėje vis plėtėsi. Jo įkurtos įmonės užsiėmė karinių dalinių tvarkymu ir apšiltinimu, naujų karinių pastatų statybomis, šiukšlių išvežimu ir maisto tiekimu.
J. Prigožino struktūros vykdė Maskvos mokyklų ir ligoninių užsakymus, taip pat užtikrino ūkinę prezidentūros veiklą. Tačiau tuo pat metu dalis gautų valstybinių lėšų buvo skiriama PKB kūrimui.
Žmones mažai privačiai kariuomenei pradėta rinkti 2013-aisiais.
Pasak „The Bell“ šaltinių kariuomenėje, pats J. Prigožinas nebuvo labai laimingas dėl privačios karinės bendrovės projekto: pavojinga, nauda nėra akivaizdi. Tačiau „nuo tokių nurodymų neatsisakoma“, aiškino pašnekovas leidiniui.
Operacija Ukrainoje
2014-ųjų vasarį-kovą samdiniai buvo pastebėti Kryme, vėliau – Ukrainos pietryčiuose. Gynybos ministerija informaciją apie rusų samdinius tuomet vadino provokacija.
Kryme PKB samdinių veikla buvo ribota, nes ten užteko ir pusiasalyje dislokuotų kariuomenės atstovų. Vėliau privatūs samdiniai buvo perkelti į Ukrainos pietryčius.
2015-ųjų viduryje Rusijos pietuose, netoli nuo GRU žvalgybininkų bazės, buvo įkurta samdinių stovykla. „Fontanka“ teigimu, už karinį pasirengimą ir pačių karinių operacijų metu už samdinius atsakingas galėjo būti atsargos pulkininkas Dmitrijus Utkinas. Labiau žinomas savo šaukiniu „Vagner“, būtent šiuo vardu labiau ir yra žinoma rusų samdinių grupuotė.
Tų pačių metų rugpjūtį PKB „Vagner“ paskelbė apie smogikų atranką kelionei į Siriją. Rusijos Gynybos ministerija skelbė, kad šios šalies pajėgos nedalyvavo antžeminiuose mūšiuose, tačiau 2016-ųjų kovą vadovavęs operacijai generolas Aleksandras Dvornikovas pripažino, kad „pavienes užduotis“ Sirijoje vykdė „mūsų specialiųjų operacijų padaliniai“.
Samdinių triumfas Palmyroje
2016-aisiais jungtinėms sirų ir rusų pajėgoms išlaisvinus Palmyros miestą, lemiamą vaidmenį čia suvaidino būtent „Vagner“ samdiniai, o D. Utkiną kartu su keliais kitais vadais priėmė ir apdovanojo Kremliuje pats V. Putinas.
Tačiau karas Sirijoje pasižymėjo ir didžiule samdinių nesėkme. 2018-ųjų vasarį, kovoje šalia Deir ez Zoro, samdiniai patyrė sutriuškinimą: iki šiol tiksliai nėra žinoma, tačiau manoma, kad tuomet žuvo nuo dešimčių iki daugiau nei šimto rusų. Įžūliai pabandę užimti amerikiečių dalinio kontroliuojamą teritoriją, Rusijos samdiniai buvo tiesiog subombarduoti ir priversti trauktis.
Plėtra Afrikoje ir pasirodymas Venesueloje
Vėliau „Vagner“ smogikai kuriam laikui nutilo ir pasirodė Afrikoje. Per pastaruosius pusantrų metų Rusija ir jos valstybinės bendrovės pasirašė sutartis dėl karinio ir ekonominio bendradarbiavimo su Gvinėja, Nigeriu, Čadu, Nigerija, Centrine Afrikos respublika, Livija ir kitomis, o „Vagner“ kariai ir rusų politiniai technologai, vietos žiniasklaidos duomenimis, Afrikoje dislokuoti jau nuo 2017-ųjų pabaigos.
2018-ųjų kovą Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie siunčiamus į CAR penkis kariuomenės atstovus ir 170 civilių instruktorių, siekiant „parengti CAR kariuomenę“. Maža to, J. Prigožino „instruktoriai“ buvo siejami ir su Zimbabvės prezidento rinkimine kampanija, o dabar „Putino virėjas“ ruošiasi išplėsti savo veiklą ir į resursais turtingą Kongą.
Rusijos žurnalistai Orchanas Džemalis, Kirilas Radčenka ir Aleksandras Rastorgujevas, 2018-ųjų vasarą atvykę į CAR, kad ištirtų „Vagner“ veiklą šioje šalyje, mįslingai žuvo važiuodami iš vieno miesto į kitą.
Skelbiama, kad 2018-ųjų rugpjūtį J. Prigožinas dalyvavo CAR karinių grupuočių lyderių susitikime šioje šalyje. O jau lapkritį J. Prigožinas sėdėjo posėdžių salėje, kurioje vyko gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Libijos sukilėlių vado Khalifa Haftaro susitikime, kuriame buvo aptariami saugumo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje klausimai.
Valstybinės naujienų agentūros „Interfaks“ ir „RIA Novosti“, remiantis „diplomatiniais šaltiniais“, tuomet paskelbė, kad J. Prigožinas „suorganizavo pietus ir dalyvavo kultūrinių klausimų aptarime“.
Jau šiais metais, prasidėjus naujiems neramumams Venesueloje, „Reuters“ paskelbė, kad į Venesualą užtikrinti N. Maduro saugumo išvyko Rusijos samdiniai. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė šią informaciją.
„Tokios kariuomenės nėra“
Pasak „The Bell“ pašnekovų, „Vagner“ per pastaruosius 4 metus galėjo tarnauti nuo 7 iki 10 tūkst. samdinių. Sirijos kampanijos pradžioje šios armijos išlaikymas, įskaitant kompensacijas žuvusiesiems, kainavo mažiausiai 5 mlrd. rublių (apie 66 mln. eurų) per metus. 2018-aisiais jų išlaikymas galėjo kainuoti iki 2 mlrd. rublių.
Pats J. Prigožinas, komentuodamas klausimus apie savo ryšius su PKB „Vagner“ atsakė, kad neturi jokių ryšių su privačiomis kariuomenėmis.
„Maža to, kadangi mano vardas nuolat minimas siejant su šia bendrove, galiu pateikti tokį komentarą: Rusijos Federacijoje apskritai nėra tokios sąvokos kaip privati karinė bendrovė“, – pareiškė verslininkas.
