Ekspertas akcentavo, kad be viso „alternatyvios istorijos“, įžeidinėjimų, absurdiškų kaltinimų Vakarams srauto, pseudodidybės akcentavimo ir pasikartojančių Rusijos propagandos klišių, kalboje buvo ir užuominų apie tolimesnius Kremliaus veiksmus, rašoma „New York Times“.
Teigiama, kad V. Putinas savo kalboje išskyrė tris aiškias kryptis, kuriomis remiantis autoritarinis lyderis tikisi išsisukti iš situacijos, į kurią Rusija papuolė po karo Ukrainos pradžios vasario 24-ąją.
Pirmoji – energetinės krizės ir šantažo stiprinimas, dabar jau pasiekęs naują lygį.
Savo kalboje V. Putinas apkaltino JAV dėl tariamai įvykdytų diversijų Baltijos jūroje prieš „Nord Stream“ dujotiekius. Tačiau už šių teiginių gali slypėti užuomina, kad Rusija gali pabandyti „atsakyti“ analogišku būdu, tai yra surengti diversijas prieš Vakarų dujotiekius.
A. Baunovo teigimu, nelikus net teorinei galimybei naudotis „Nord Stream“ dujotiekiais Rusija gali aktyviai bandyti nutraukti energijos resursų tiekimą ir kitais šaltiniais.
Antroji išskirta V. Putino kalbos dalis – priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, nepaisant pačios Rusijos pralaimėjimų fronte. Prieš pasirašydamas keturių Ukrainos sričių aneksijos dokumentą V. Putinas pareiškė, kad „kreipiasi į Ukrainą nutraukti karo veiksmus ir sėsti prie derybų stalo“. Nepaisant šio pareiškimo, didelės dalies jau „aneksuotų“ teritorijų jo kariuomenė net nekontroliuoja. Maža to, pastaruoju metu dar ir patiria pralaimėjimus, praranda žemių kontrolę. Pavyzdžiui, Lymano miestas formaliai Rusijos „sudėtyje“ išbuvo apie parą, nes vos paskelbus apie aneksiją miestą ukrainiečiai atsikovojo.
Panašiai V. Putinas elgėsi ir vasario 24-osios išvakarėse, kuomet, pripažinus tuometinių Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę Ukrainos sričių ribose Kremlius pareikalavo iš Ukrainos atitraukti iš ten kariuomenę.
A. Baunovo teigimu, dabar jau situacija skirtinga, nes tuomet visi buvo šokiruoti antros pagal dydį kariuomenės pasaulyje įsiveržimo į kaimyninę šalį.
„Nauji Putino grasinimai nuskambėjo jau po žeminančio atsitraukimo iš Charkivo srities. Šis pralaimėjimas privertė Rusiją pradėti mobilizaciją ir skelbti okupuotų teritorijų aneksiją. Ir dabar jau labai mažai tikėtina, kad Ukraina rimtai svarstys Rusijos raginimus derėtis artimiausiu metu. Priešingai, Kyjivas ne sykį akcentavo, kad aneksija statys kryžių bet kokioms deryboms su Putino Rusija. Ukrainiečiams po šios savaitės įvykių pats sėdimo prie derybų stalo faktas jau būtų kapituliacija“, – pažymėjo ekspertas.
Paskutinė „svarbi“, anot analitiko, detalė V. Putino kalboje – užuomina apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą. Jis pasakojo apie JAV 1945-aisiais panaudotą branduolinį ginklą ir pažymėjo, kad „JAV sukūrė precedentą“.
A. Baunovo teigimu, šią užuominą suprasti nėra taip sunku. Jeigu Vakarai ir toliau siųs ginkluotę Ukrainai ir nebandys spausti Kyjivo, kad šis sutiktų su Rusiją tenkinančiu situacijos sprendimu, tai V. Putinas gali pasinaudoti branduoliniu ginklu. Čia slypi net ne tiek paties branduolinio ginklo panaudojimo fakto baisumas, bet ir Rusijos noras įrodyti savo galią. „Kad būtų viename lygyje su JAV, Rusija turi pademonstruoti, kad ji geba daryti tą patį, ką ir Amerika, nepriklausomai nuo amerikiečių veiksmų konteksto“, – paaiškino A. Baunovas.
Jo manymu, būtent noras įrodyti, kad yra „lygūs“ su JAV ir stumia V. Putiną bei jo aplinką link branduolinio scenarijaus, ypač kai Rusijos pergalės įprastomis priemonėmis nėra „garantuota“ ar net išvis neįmanoma. Eksperto teigimu, Kremlius nesutiks su bet kokia šio konflikto baigtimi, kuri nenumatytų „bent kažkokios pergalės“.
A. Baunovo teigimu, Rusijos viešojoje erdvėje šis konfliktas vis dažniau yra pateikiamas kaip egzistencinės reikšmės Rusijai. V. Putinas ir daugelis Rusijos viešųjų asmenų nori įtikinti pasaulį, kad yra „rimtai nusiteikę“. Tiesa, autorius pažymi, kad iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, apie kurį galvoti daugelis žmonių pasaulyje net nenorėjo, Kremlius nuolat neigė tokią galimybę, tačiau galų gale įsiveržė. Branduolinio ginklo panaudojimo atveju yra atvirkštinė situacija – pastaruoju metu Kremlius nuolat užsimena apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą.
