Aukštas pareigas užimantis Pietų Korėjos valdininkas „Bloomberg“ paskelbė, kad Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimas Ukrainoje neatitinka Kinijos interesų ir pridūrė, kad Seulas prašė kolegų Pekine „atlikti garbingą vaidmenį konflikte“.
„Xi Jinpingui tai yra diplomatinis galvos skausmas, kuris pasireiškia pavojingu metu. Nors Kinija pastaruoju metu ir buvo didžiausia Rusijos bei Šiaurės Korėjos globėja, nes Kinijos lyderis meta iššūkį JAV vadovaujamai pasaulinei santvarkai, jis stengėsi rodyti Pekiną kaip neutralų karui Ukrainoje, tuo pat metu bandydamas pagerinti santykius su JAV ir jos sąjungininkėmis. Kinijos ekonomika išgyvena ne geriausius laikus ir yra išlaikoma eksporto, todėl yra suinteresuota išsaugoti daugiau ar mažiau stabilius išorinius santykius“, – aiškinama straipsnyje.
Xi Jinpingui kyla dvi problemos
Skelbiama, kad V. Putino ir Kim Jong Uno partnerystė griauna Xi Jinpingo skrupulingai vystomą balansą dviem kryptimis. Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai ne tik gali sustiprinti ekonominį spaudimą Kinijai, tačiau ir pakerta Kinijos argumentaciją, kad JAV neturi turėti karinių aljansų regione.
Johno L. Thorntono Kinijos centro ir Brookingso instituto mokslo tyrėja Patricia Kim pažymėjo:
„Pekinas bus atsargus, kad viešai nesupykdytų Pchenjano ir Maskvos. Tačiau didėjant Šiaurės Korėjos eskalacijos baimei, tai gali paskatinti Kinijos vadovus imtis tylios diplomatijos su savo kolegomis iš Europos, Azijos ir JAV“.
„Bloomberg“ taip pat aiškinama, kad Kinija viešai nekomentuoja Šiaurės Korėjos karių siuntimo į Rusiją, o tai galimai yra ženklas to, jog jie nėra patenkinti didesnėmis rizikomis geopolitinėje plotmėje.
Šiaurės Korėja rinkimų JAV išvakarėse išbandė tarpžemyninę raketą
Sunkindama ir taip neapibrėžtą situaciją Šiaurės Korėja šią savaitę paleido balistines raketas, o kiek anksčiau ir tarpžemyninę raketą, kuri galėtų teoriškai pasiekti bet kurią JAV vietą.
Šie ginkluotės bandymai pasirodė rinkimų JAV išvakarėse. Juose į valdžią gali ateiti Donaldas Trumpas, grasinantis pradėti prekybos karą su Kinija ir galimai vėl derėsis su Kim Jong Unu.
Tiesa, ekspertų manymu, Kinija nesiims jokių tiesioginių veiksmų prieš Rusiją ar Šiaurės Korėją dėl jų suartėjimo. Labiausiai tikėtina, kad Pekinas bandys daryti tiesioginę įtaką Pchenjanui, tačiau ne viešai.
Pasak Azijos visuomenės politikos instituto Kinijos analizės centro Kinijos politikos analizės centro bendradarbio Neilo Thomaso, reikalaudamas, kad Rusija nutrauktų karą, Pekinas galėtų „netekti svarbaus partnerio“.
„Mažai tikėtina, kad Pekinas reaguos taip, kad tai pakenktų jo augančiam diplomatiniam, ekonominiam ir kariniam bendradarbiavimui su Maskva. Tikėtina, kad jis stiprins savo ryšius su Pchenjanu“, – aiškino jis.
