Nors Rusijos prezidento rinkimuose favoritu laikomas V. Putinas jau 12 m. – valdžios viršūnėje, apie jo asmenybę žinoma nedaug.
Vladimiro Putino šaknys – Sankt Peterburge, anksčiau vadintame Leningradu. Jo ilgametė mokytoja puikiai prisimena ne tik mokinį, bet ir jo šeimą. Esą, tuomet Volodia nebuvo aiškus lyderis, bet jo klausė. Nuo paauglystės norėjo būti šnipu, kartą užėjęs į vietos KGB skyrių domėjosi, ko reikia įsidarbinti. Buvo sumanus mokinys, bet slapukas.
„Nieko nežinojome, kad jis bandė įsidarbinti KGB, net tėvui, kuriam patikėdavo paslaptis, nesakė, kad užėjo į vadinamuosius Didžiuosius Rūmus. Galite įsivaizduoti. Jis tuomet buvo dešimtoje klasėje, jam galėjo būti 16 – 16 su puse metų“, – pasakojo V. Putino mokytoja Vera Gurevič.
V. Putinas (nuotr. Wikipedia)
Svajonė išsipildė baigus teisės studijas. Ilgus metus Putinas dirbo Rytų Vokietijoje slaptuoju agentu, iš KGB pasitraukė 1990 metų pradžioje, nors, kaip pats sako, buvusių čekistų nebūna.
Politinė karjera prasidėjo merijoje – jis buvo velionio mero Anatolijaus Sobčako dešinioji ranka. Jam netekus posto, persikėlė į Maskvą, tapo federalinės saugumo tarnybos vadovu. Kartu dirbę žmonės prisimena, kad lojalumas jam buvo labai svarbu.
„Jeigu kas nors jam padarė ką nors gera, jis puikiai prisimena, jaučia už tai moralinių įsipareigojimų“, – atskleidė buvusi A. Sobčako atstovė spaudai Liudmila Fomičiova.
Borisas Jelcinas pasirinko jį savo įpėdiniu. Pinigai iš naftos ir dujų, centralizuota valstybė, lyderio įvaizdis, kurį, pasak nutekėjusio diplomatinio susirašinėjimo, Jungtinių Valstijų diplomatai vadino Alfa Patinu, augino populiarumą. Vyriško lyderio įvaizdis buvo labai svarbus, bet svarbiausia – tėvynės gelbėtojo po krizių, pralaimėjimo Čečėnijoje valdant Jelcinui, aureolė. Dabar jis gali dar šešeriems metams įsikurti Kremliuje. Maža to, siekti dar vienos kadencijos ir valdyti iki 2024-ųjų, tuomet jam bus 72 m.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
„Neleisime, kad kas nors kištųsi į mūsų vidaus reikalus, neleisime, kad nors primestų savo valią, nes turime savą“, – neseniai į minią kreipėsi V. Putinas.
Bet pozicijos jau ne tokios tvirtos. Tai rodo ne tik masiniai protestai Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose. Tai, kad jos susvyravo, aiškiai pasirodė pernai lapkritį, kai per kovos menų rungtynes jis norėjo pasveikinti nugalėtoją, o pasigirdo švilpimas ir šūksniai lauk.
„Jo kampanija tarsi norima pasakyti: „aš pasitikiu savimi, esu stipriausias, visus valdau, niekas nepasikeitė“. Bet tai – netiesa“, – tvirtino Carnegie centro Maskvoje analitikė Marija Lipman.
Aplinkybės verčia keistis. Iš pradžių savo priešininkus vadinęs Vakarų marionetėmis, bet pajutęs, kad iššūkis tikras ir rimtas, Putinas švelnina toną, nors vis tiek agresyvios retorikos netrūksta.
„Kremlius bando pasiųsti žinią, kad tikrasis V. Putinas yra toks, kokį matome dabar, kitoks negu matėme iki šiol. Nes padėtis, jo dėka, pasikeitė, ir jis gali sau leisti būti toks, koks nori būti. Bet tai tik pasaka“, – atkreipė dėmesį TV žurnalistas, visuomenės veikėjas Vladimiras Pozneris.
Kai Rusijai dar spalį buvo paskelbta ir kas bus kitas prezidentas, ir vyriausybės vadovas, tapo dar akivaizdžiau, kad Dmitrijus Medvedevo prezidentavimas buvo tik priedanga trečiai Putino kadencijai. Bet protestų audra rodo, kad trečios kadencijos Putinas gali ir neišbūti, sako analitikai.
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ
