Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Arazas Agalarovas nuo 1989 m. iki dabar (2019 m.) yra „Crocus Group“ prezidentas ir savininkas, kilęs iš Azerbaidžano.
Arazas Agalarovas gimė 1955 m. lapkričio 8 d. Baku. 1977 m. Baku politechnikos institute baigė kompiuterinių mechanizmų inžinieriaus laipsnį. Gavęs diplomą, šešerius metus dirbo Baku mokslinių tyrimų institute, vėliau – TSKP Baku miesto komitete. 1983–1987 m. mokėsi Profesinių sąjungų konfederacijos VCSPS aukštojoje mokykloje Maskvoje (dabar – Darbo ir socialinių santykių akademija). 1988–1990 m. dirbo Visasąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos mokslo centre jaunesniuoju mokslo darbuotoju.
1987 metais organizavo kooperatyvą „Šafran“, kuris pardavinėjo rusiškus suvenyrus, siųsdamas juos į užsienį. Vėliau kooperatyvas pradėjo importuoti kompiuterius. 1989 m. kartu su savo uošviu Iosifu Grilu įkūrė JAV ir Sovietų Sąjungos komercinę įmonę „Crocus International“, kuri vėliau tapo „Crocus Group“. Nuo 1990 metų Rusijoje rengia tarptautinę kompiuterinių technologijų parodą. Turėdamas dalį Čerkizovskio turgaus, Agalarovas sugebėjo sukaupti lėšų verslo plėtrai ir užmegzti verslo bei nusikalstamų ryšių tarp azerbaidžaniečių diasporos.
1997 m. Agalarovo įmonė Maskvos centre pastatė „Agalarov House“ – elitinį gyvenamųjų namų kompleksą. 1998 metais atidarė pirmąjį prekybos centrą „Tvoj dom“, 2002 metais pastatė „Crocus City Mall“, 2007 metais baigė statyti „Crocus Expo“. „Crocus Group“ veikė kaip investuotojas statant Miakinino metro stotį, taip pat, kaip generalinis rangovas Tolimųjų Rytų federalinio universiteto infrastruktūros statybai Russkio saloje ir keliuose stadionuose Rusijos Federacijos regionuose.
Agalarovas yra Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos valdybos narys, Rusijos ir Azerbaidžano kongreso prezidiumo narys, ne pelno siekiančios organizacijos „Rusijos verslo organizacijų asociacija“ valdybos narys ir „Gamintojų ir importuotojų sąjungos“ prezidentas. 2002 m. buvo išrinktas Rusijos ir Azerbaidžano kongreso viceprezidentu. Agalarovo turtas vertinamas 1,9 milijardo dolerių (2019 m.). Arazo Agalarovo sūnus Eminas yra buvęs Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo dukters vyras.
Nuopelnai Kremliaus režimui
Jis turi sąsajų su nusikalstamumu, nepotizmo, nelegalaus žemės grobimo, bandymų kištis į JAV prezidento rinkimus.
Arazas Agalarovas laikomas vienu įtakingiausių etninių diasporų lyderių Rusijoje ir „komercinio nekilnojamojo turto karaliumi“. Maskvoje ir Maskvos srityje jam priklauso milžiniški prekybos plotai, be to, jis aktyviai dalyvauja vyriausybės sutartyse lygiomis teisėmis su artimiausiais Putino draugais. Pastaraisiais metais jo vardas buvo siejamas su Rusijos vadovybės bandymais įsilaužti į JAV Demokratų partijos serverius, siekiant paveikti JAV politiką Kremliaus interesais. Jo turto ir įtakos ištakos gali būti nusikalstamos.
Arazo Agalarovo karjeros postūmiu tapo jo dalyvavimas Čerkizovskio turgaus veikloje devintojo – dešimtojo dešimtmečio sandūroje. Tuo metu Čerkizovskio turgus garsėjo kaip itin kriminalizuota organizacija. Ten jis sutiko Godą Nisanovą ir Zarachą Ilijevą, bendrovės „Kievskaja Ploščad“ savininkus, su kuriais dažnai bendravo verslo klausimais. Yra žinoma, kad Nisanovas ir Ilijevas palaiko glaudžius ryšius su vagimis valdžioje Vagifu Suleimanovu, dar vadinamu Vagifu ir Zacharijumi Kalašovu (Šakro Molodoju), kuris vadovavo Rusijos nusikalstamam pasauliui po Aslano Usojano (Dedo Chasano) nužudymo.
2006 m. Maskvoje, kilus karui tarp čečėnų ir azerbaidžaniečių nusikalstamų klanų, žuvo vienas iš Azerbaidžano nusikaltėlių lyderių, žinomas vagis valdžioje Ikmetas Muchtarovas. Pažymėtina, kad „Mercedes“ automobilis, kurio salone žuvo Muchtarovas, priklausė vienam iš „Crocus International“ holdingo įkūrėjų, artimam Agalarovo bendražygiui Ikmetui Muchtarovui.
2005 metais Agalarovo veiksmai išprovokavo dar vieną etninį konfliktą. Jam nusipirkus prekybos kompleksą „Grand“ Chimkuose, buvo sugriauti senųjų darbuotojų poilsio ir persirengimo namai, o naujieji Azerbaidžano meistrai seniesiems darbuotojams pranešė, kad nuo šiol „Grand“ savininkas yra azerbaidžanietis, todėl tvarką įves jo tautiečiai. Be to, buvo pranešta, kad tais pačiais metais iš „Crocus City“, kuris taip pat priklausė Arazui Agalarovui, buvo atleisti 1500 Rusijos darbuotojų, vietoj kurių buvo įdarbinti Čerkizovskio turguje dirbę azerbaidžaniečiai.
2008 m. pasirodė publikacijos apie Agalarovo struktūrų vykdomą žemės grobimą iš valstiečių ir mažas pajamas gaunančių Maskvos srities Istrino rajono gyventojų, siekdamos statyti elitinį gyvenamąjį kaimą ir didžiausią golfo aikštyną Europoje. Voronino kaimo gyventojai skundėsi, kad „Crocus International“ darbuotojai daro moralinį spaudimą vietos gyventojams, kurių daugelis buvo priversti parduoti savo namus. Likusiesiems buvo žadama sukurti nepalankias gyvenimo sąlygas. Žmonės tiesiog „išspaudžiami“ iš gimtųjų vietų, o keturių šimtų metų kaimo istorija niekam nerūpi.
2017 metais „The New York Times“ pranešė, kad Arazo Agalarovo sūnus Eminas buvo tarpininku tarp teisininkės Natalijos Veselnitskajos, kuri tariamai pasiūlė informaciją, galinčią pakenkti Hillary Clinton kampanijai, Trumpo kampanijos darbuotojams birželio 9 d. susitikime „Trump Tower“ Niujorke, 2016 metų JAV prezidento rinkimų metu.
Šis epizodas tapo viena iš temų Roberto Muellerio tyrime dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus. 2018 metais JAV demokratų nacionalinis komitetas pateikė ieškinį, kuriame apkaltino Agalarovus dalyvavus sąmoksle įsilaužti į partijos kompiuterinę sistemą. Tų pačių metų rudenį JAV buvo uždarytos visos Agalarovo įmonių komercinės sąskaitos.
Ne paslaptis, kad šiuolaikinėje Putino Rusijoje, nuo kurios kenčia didžioji dalis šalies gyventojų, klesti nepotizmas, nusikalstamos sampratos, laisvų ir atvirų visuomenės institucijų nepaisymas. Nėra jokių viešų mechanizmų, kaip patraukti atsakomybėn tokius asmenis kaip Agalarovas.
Palaikomi valdžios ir diasporos struktūrų, jie jaučiasi gyvenimo karaliais skurdžios ir bejėgės šalies akivaizdoje. Noras padaryti Rusiją laisvą reiškia siekį patvirtinti piliečių lygybę teisėse ir laisvėse, nepaisant socialinio statuso, taip pat įgyvendinti konstitucinę formuluotę apie valdžios šaltinį – žmones.
