J. Bidenas per neseniai duotą televizijos interviu sakė sutinkąs su vertinimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „žudikas“. Maskva trečiadienį reaguodama paskelbė atšaukianti savo ambasadorių iš Vašingtono konsultacijoms.
Paprašytas pakomentuoti J. Bideno teiginius per vaizdo konferenciją su Krymo gyventojais, surengtą minint 2014 metais įvykdytą šio Ukrainos pusiasalio metines, V. Putinas pareiškė, kad tokie pasisakymai atspindi pačių Jungtinių Valstijų sudėtingą praeitį.
„Kiekvienos tautos, kiekvienos valstybės istorijoje yra daug labai sunkių, dramatiškų ir kruvinų įvykių. Tačiau vertindami kitus žmones, arba vertindami kitas valstybes, kitas tautas, mes tarsi žvelgiame į veidrodį. Visada ten matome save, nes visuomet primetame kitam žmogui tai, kuo patys kvėpuojame, kokie esame iš tikrųjų“, – per virtualų renginį kalbėjo V. Putinas.
„Prisimenu, kai vaikystėje kieme ginčydavomės, sakydavome taip: kas ant kito sako - ant savęs pasisako. Ir tai nėra atsitiktinumas, tai nėra tik vaikiškas priežodis ir juokelis. Psichologinė prasmė čia yra labai gili: visada kitame žmoguje matome savo pačių savybes ir manome, kad jis yra toks pat, kaip ir mes. Ir, remdamiesi tuo, vertiname jo veiksmus ir darome bendrą vertinimą“, – pridūrė prezidentas.
Pasak jo, kalbant apie „Amerikos isteblišmentą, valdančiąją klasę, jos mąstysena, kaip žinia, susiformavo gana nepaprastomis sąlygomis“.
„Juk europiečių vykdytas Amerikos žemyno įsavinimas buvo siejamas su vietos gyventojų naikinimu, su genocidu, kaip sakoma šiandien, su tiesioginiu indėnų genčių genocidu“, – pareiškė V. Putinas.
„Priešingu atveju, iš kur galėjo atsirasti judėjimas „Black Lives Matter“ [„Juodųjų gyvybės svarbios“, BLM]?“ – klausė rusų lyderis.
Tačiau V. Putinas pabrėžė, kad Rusija vis tiek bendradarbiaus su Jungtinėms Valstijomis Maskvai svarbiose srityse.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pasmerkė „labai blogus JAV prezidento pasisakymus“, kurie aiškiai parodė, kad „jis nenori normalizuoti santykių“.
„Elgsimės atitinkamai“, – sakė D. Peskovas per virtualų pokalbį su žurnalistais, pažymėdamas, kad „istorijoje dar nebuvo nieko panašaus“. Kremliaus atstovas nepatikslino, ar Rusija pasiryš nutraukti diplomatinius ryšius su JAV.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas savo ruožtu pareiškė, jog J. Bideno „šiurkštus pareiškimas“ žymi naują dvišalių santykių etapą.
„Tokie vertinimai yra nepriimtini jo rango valstybės veikėjui, – teigė K. Kosačiovas. – Tokie pareiškimai nepriimtini jokiomis aplinkybėmis; jie neišvengiamai smarkiai paaštrina mūsų dvišalius ryšius.“
K. Kosačiovas perspėjo, kad Rusijos atsakas neapsiribos vien Rusijos ambasadoriaus atšaukimu, „jei Amerikos atstovai nepateiks paaiškinimo ir pateisinimo“. Tačiau Federacijos Tarybos vicepirmininkas nepatikslino, kokių dar veiksmų galėtų imtis Maskva.
Skelbdama apie sprendimą atšaukti Rusijos ambasadorių Maskvoje, rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV nuvedant dvišalius santykius į aklavietę ir pridūrė, jog „esame suinteresuoti jų užkirsti kelią jų negrįžtamam degradavimui, jei amerikiečiai supranta su tuo susijusias rizikas“.
Trečiadienį komentuodama Rusijos žingsnį, Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) pabrėžė, kad „būsime tiesmukiški, netylėsime apie mums rūpimus dalykus ir tikrai bus taip, kaip vakar vakare sakė prezidentas – rusai tikrai bus patraukiami atsakomybėn dėl savo veiksmų.“
Tokiais griežtais pareiškimais apsikeista išslaptinus JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro ataskaitą, kur teigiama, kad V. Putinas sankcionavo įtakos darymo operacijas, kuriomis buvo siekiama padėti Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) laimėti pernai lapkritį vykusius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
„[V. Putinas] už tai sumokės“, – duodamas interviu pabrėžė J. Bidenas, atsakydamas į klausimą apie išslaptintą ataskaitą.
Rusijos santykiai su JAV ir ES jau yra atsidūrę sudėtingiausioje nuo Šaltojo karo laikų padėtyje, Maskvai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, pradėjus kištis į rinkimus, surengus kibernetinių atakų ir neseniai įkalinus rusų opozicionierių Aleksejų Navalną, anksčiau apnuodytą, jo paties teigimu, Kremliaus nurodymu. Rusijos valdžia jai metamus kaltinimus neigia.