Kovo 3 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai. Anoniminis Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui „Wall Street Journal“ teigė, kad Jungtinės Valstijos „sustabdo ir peržiūri“ karinę pagalbą Ukrainai, kol D. Trumpas „nustatys, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąžiningai stengiasi derėtis dėl taikos su Rusija“.
Ekspertai primena, kad JAV tiekė Ukrainai artilerijos šaudmenis, šarvuočius, haubicas, priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, taip pat tolimojo nuotolio raketų sistemas. Daugelį šių prekių Ukraina galėjo gauti tik iš JAV.
Tiekimo nutraukimas turės įtakos Ukrainos koviniams pajėgumams, nors JAV pagalbos sustabdymas fronto linijoje tikriausiai pasireikš po kelių savaičių ar mėnesių, teigė ISW.
Ekspertai apskaičiavo, kad Ukraina galės išlaikyti dabartinį operacijų tempą iki 2025 m. vidurio (maždaug iki birželio mėn.).
Vienas Ukrainos pareigūnas CNN sakė, kad iki 2025 m. gegužės ar birželio mėn. gali baigtis JAV tiekiami artilerijos sviediniai, tačiau perspėjo, kad „Patriot“ oro gynybos sistemos gali baigtis „per kelias savaites“.
Institutas primena, kad Ukraina itin pasikliauja JAV „Patriot“ sistemomis, kad apsisaugotų nuo Rusijos atakų. Tikėtina, kad „Patriot“ raketų trūkumas turės rimtų pasekmių šalies svarbiausios pramoninės ir civilinės infrastruktūros saugumui, nes kitos sąjungininkės neturi panašios sistemos, galinčios apginti nuo Rusijos raketų smūgių.
Maža to, visiškai pasibaigus „Patriot“ oro gynybos sistemų naudojimui, Ukrainos miestai taps atviri Rusijos balistinėms raketoms.
Nutraukto karinės pagalbos teikimo padariniai taps vis aštresni
Kovo 3 d. du anoniminiai JAV pareigūnai „ABC News“ sakė, kad apie 90 proc. ginklų, kuriuos JAV įsipareigojo tiekti, įskaitant šaudmenis ir prieštankines sistemas, jau atvyko į Ukrainą.
Likusius 10 proc. buvo planuojama pristatyti iki 2025 m. rugpjūčio, o privačios Ukrainos ir JAV bendrovių sutartys dėl ginklų, už daugelį kurių Kyjivas jau sumokėjo, greičiausiai palengvins nedidelį ginklų tiekimo srautą „bent kelerius ateinančius metus“.
Pranešama, kad JAV tiekė apie 30 proc. Ukrainos arsenalo, dar 30 proc. tiekia Europos partneriai, o 40 proc. gamina pati Ukraina.
D. Trumpo administracijos padaryta pagalbos teikimo pertrauka turės neigiamos įtakos Ukrainos gebėjimui gintis ir vykdyti puolamąsias operacijas dabartiniu tempu, tačiau artimiausiais mėnesiais tai neturės įtakos fronte, daro išvadą ISW.
Tikėtina, kad Rusijos pajėgos pasinaudos numatomu ginklų trūkumu Ukrainoje
Institutas primena, kad per ankstesnę pauzę Rusijos pajėgos 2024 m. pradžioje gerokai padidino savo karinių operacijų tempą.
Tuo metu rusai turėjo maždaug 20 kartų daugiau artilerijos sviedinių ir „triuškinamą oro pranašumą“, o tai leido jiems, nors ir lėtai bei su dideliais nuostoliais, judėti į šiaurės vakarus.
Siekdamos užimti Charkivą, Rusijos pajėgos taip pat pradėjo puolamąsias operacijas palei tarptautinę sieną tarp Belgorodo ir Charkivo srities.
Šiuo metu Rusijos pajėgos vykdo aktyvias puolamąsias operacijas Charkivo, Luhansko ir Donecko srityse, pastaruoju metu suintensyvino pastangas vakarinėje Zaporižios srityje ir toliau bando forsuoti Dniepro upę Chersono srityje.
Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė bandys pasinaudoti JAV karinės pagalbos teikimo pertrauka, kad dar labiau įsitvirtintų Rytų ir Pietų Ukrainoje ir užgrobtų daugiau teritorijų, siekdama pateisinti savo pretenzijas į visą Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į V. Zelenskio pareiškimą, kad jo komanda yra pasirengusi dirbti siekiant taikos.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas nuo sausio 20 d., kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, nepateikė jokių pasiūlymų dėl paliaubų.
Vietoj to Rusijos pareigūnai oficialiai pareiškė, kad jos įmanomos tik Kremlių tenkinančiomis sąlygomis, t. y. visišku Ukrainos pasidavimu.
Nuostoliai nesustabdo Putino
Didžiuliai karo nuostoliai taip pat nesustabdo V. Putino ryžto užkariauti visą Ukrainą, nors jis bet kada galėtų sustabdyti žudynes nutraukdamas karo veiksmus, jei tik panorėtų.
Greičiau V. Putinas demonstruoja pasiryžimą siekti laipsniškų laimėjimų didelių aukų sąskaita ir greičiausiai mano, kad šie riboti laimėjimai galiausiai gali sudaryti sąlygas Rusijai per būsimas taikos derybas pareikalauti daugiau Ukrainos teritorijos arba leisti jam visiškai užkariauti Ukrainą.
Pasak analitikų, Rusija taip pat kiekvieną naktį vykdo dronų ir raketų smūgius į Ukrainos teritoriją, per kuriuos žūsta civiliai gyventojai, naikinama civilinė ir energetikos infrastruktūra, o tai dar labiau didina karo nuostolius.
Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija šiuo metu rengia dalinės demobilizacijos planą ne anksčiau kaip 2025 m. liepos mėn. Tikėtina, kad tai susiję su didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl to, kad nevyksta daugiau kaip dvejus metus kovojančių mobilizuotųjų rotacija ir demobilizacija.
Ukrainą remia Europa
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, jog kovo 4 d. Europos Komisija paskelbė planą didinti gynybos išlaidas, kad būtų paremta Ukraina ir sustiprintas Europos saugumas.
Europos perginklavimas yra gyvybiškai svarbus Europos trumpalaikiam ir ilgalaikiam saugumui, ir Europa turi tęsti šias pastangas, nepriklausomai nuo JAV pozicijos dėl Ukrainos.
Ukraina per karą smarkiai išplėtė savo gynybos pajėgumus, siekdama galiausiai pati patenkinti savo karinius poreikius, tačiau Ukrainos gebėjimas ilgainiui tapti savarankiška priklauso nuo nuolatinės valstybių partnerių paramos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
