Putinas dėl Ukrainos su Trumpo pasiuntiniu derėjosi ilgiau nei 4 valandas
Penktadienį vėlai vakare baigėsi daugiau nei keturias valandas trukęs Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbis, kurio pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“.
Kremlius savo interneto svetainėje paskelbė nuotraukas, kuriose jiedu spaudžia vienas kitam rankas, ir patvirtino, kad susitikimas įvyko.
„Susitikimo tema – Ukrainos sureguliavimo aspektai“, – teigiama oficialiame pranešime.
Pasak Rusijos naujienų agentūrų, susitikimas truko ilgiau nei keturias valandas.
Zelenskis apsilankė gimtajame Kryvyj Rihe, kur prieš savaitę per rusų smūgį žuvo 19 žmonių
Praėjus savaitei po 19 gyvybių nusinešusios Rusijos raketų atakos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė įvykio vietoje savo gimtajame Kryvyj Riho mieste. „Įprastas miesto rajonas. Aplink tik gyvenamieji namai, tik civiliniai pastatai“, – sakė jis. Anot V. Zelenskio, pasaulis neturi pamiršti, kad Rusija nevertina žmonių gyvybių.
Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas žaidimų aikštelėje padeda pliušinį meškiuką ir gėlių aukų pagerbimo vietoje netoli mokyklos. Tarp žuvusiųjų buvo devyni vaikai ir jaunuoliai, kurių amžius nuo 3 iki 17 metų.
Per po to vykusias konsultacijas su kariuomenės ir regiono administracijos atstovais, anot V. Zelenskio, pirmiausiai buvo kalbama apie oro gynybos stiprinimą Dnipropetrovsko srityje. „Vien tik nuo metų pradžios surengta daugiau kaip 2 000 oro smūgių“, – teigė šalies vadovas. Tai beveik dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Ukraina sulauks didžiulės sąjungininkų pagalbos: prie jos prisideda ir Lietuva
Raketos „Patriot“, tankai „Leopard“ ir dar daugiau – po Ramšteino susitikimo rezultatų Ukraina sulauks didžiulės sąjungininkų pagalbos, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Jungtinė Karalystė skiria 450 mln. svarų sterlingų (apie 526,5 mln. eurų): į paketą įeina šimtai tūkstančių bepiločių orlaivių ir radarų sistemų.
Norvegija finansuoja Jungtinės Karalystės paketą ir atskirai skelbia apie 1 mlrd. eurų pagalbą, įskaitant šaudmenis ir oro gynybos sistemas.
Vokietija Ukrainai suteiks 4 priešlėktuvines sistemas IRIS-T, 30 raketų „Patriot“, 15 tankų „Leopard-1“, 25 BMP „Marder“ ir 100 tūkst. sviedinių.
Belgija patvirtino 1 mlrd. eurų pagalbos paketą.
Danija paskelbė 25-ąjį pagalbos paketą – beveik 900 mln. eurų.
Nyderlandai skirs 150 mln. eurų Ukrainos oro gynybai stiprinti.
Lietuva skiria 20 mln. eurų šaudmenims pirkti, o Estija – 10 tūkst. artilerijos sviedinių ir sausų davinių.
Be to, įkuriama Vokietijos vadovaujama elektroninės kovos koalicija.
JAV ir Ukraina vėl pradeda derybas dėl naudingųjų išteklių susitarimo: Ukrainai keliamos griežtos sąlygos
Kyjivas ir Vašingtonas derasi dėl naudingųjų išteklių susitarimo, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiko būdu „susigrąžinti“ ankstesnę JAV pagalbą Ukrainai, rašoma „The New York Times“.
Naujasis pasiūlymas, kurį peržiūrėjo „The New York Times“, grįžta prie pradinio D. Trumpo reikalavimo, kad Ukraina turėtų grąžinti milijardus, kuriuos ji gavo kaip karinę ir finansinę pagalbą nuo Rusijos invazijos, įvykusios prieš trejus metus.
Kaip ir ankstesniuose pasiūlymuose, Ukraina pusę pajamų, gautų iš gamtinių išteklių projektų, įskaitant svarbiausias naudingąsias iškasenas, naftą ir dujas, taip pat susijusią infrastruktūrą turėtų pervesti į JAV kontroliuojamą investicinį fondą.
Fondo pelnas būtų reinvestuojamas į Ukrainos gamtinių išteklių projektus, nors tiksli tokio pelno dalis lieka neaiški.
Maža to, pagal naująjį susitarimą, JAV atsiims visą pelną iš šio fondo – tol, kol Ukraina grąžins „skolą“. Be to, šalis mokės 4 proc. metinių palūkanų.
Zelenskis ragina kurti Ukrainos taikos palaikymo pajėgas
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus daryti pažangą dėl galimo taikos pajėgų dislokavimo, kuris, sustabdžius kovas, galėtų būti atgrasomasis veiksnys nuo būsimų Rusijos atakų.
„Turime aiškiai apibrėžti šio saugumo kontingento Ukrainoje dydį, struktūrą, dislokavimą, logistiką, palaikymą, įrangą ir ginkluotę“, – sakė V. Zelenskis.
Putinas: Rusijos jūrų strateginės branduolinės pajėgos yra aprūpintos 100 proc.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos jūrų strateginės branduolinės pajėgos šiuo metu yra visiškai aprūpintos naujausiais ginklais ir įranga, rašoma „Sky News“.
„Neabejotinai vienas iš svarbiausių prioritetų yra stiprinti pagrindinį mūsų vidaus laivyno segmentą – strategines branduolines pajėgas, kurios yra esminis Rusijos saugumo ir pasaulinės pusiausvyros išsaugojimo garantas“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Šiuo atžvilgiu norėčiau pažymėti, kad modernių ginklų ir įrangos dalis Rusijos jūrų strateginėse branduolinėse pajėgose jau pasiekė 100 proc., ir noriu pabrėžti, kad šis lygis turi būti išlaikytas ir ateityje.“
Zelenskis: Ukrainai reikia dar 10 „Patriot“ oro gynybos sistemų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, kalbėdamas iš vietos, kur neseniai buvo surengta Rusijos raketų ataka, per kurią žuvo keli vaikai.
„Jūs žinote, kad Ukrainai trūksta oro gynybos sistemų. Jūs žinote, kad „Patriot“ sistemos gali veiksmingai apsaugoti nuo balistinių grėsmių. Prašau jūsų pirmiausia sutelkti dėmesį į Ukrainos oro gynybą. Mums to tikrai reikia. Dešimt „Patriot“ sistemų – laisvasis pasaulis jas turi“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi iš savo gimtojo miesto Kryvyj Riho, kur praėjusią savaitę per Rusijos smūgį žuvo 19 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
Zelenskis: šimtai Kinijos piliečių kariauja už Rusiją Ukrainoje
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad šimtai Kinijos piliečių kovoja fronto linijoje Ukrainoje kartu su Rusija.
V. Zelenskis neseniai kaltino Maskvą, kad Rusija įtraukė Kiniją į savo invaziją.
„Šiuo metu turime informacijos, kad bent keli šimtai Kinijos piliečių kovoja Rusijos okupacinių pajėgų sudėtyje. Tai reiškia, kad Rusija akivaizdžiai bando pratęsti karą – net naudodama kinų gyvybes“, – Briuselyje susirinkusiems sąjungininkų valstybių kariuomenių vadams sakė V. Zelenskis.
Nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. mažiausiai 51 Kinijos pilietis per Maskvos verbavimo centrą užsiregistravo į sutartinę karinę tarnybą Rusijos kariuomenėje, balandžio 11 d. pranešė Rusijos tyrimų leidinys „Important Stories“, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Šie atskleidimai pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė, kad netoli Ukrainos Tarasivkos ir Bilohorivkos kaimų buvo sulaikyti du Kinijos kovotojai.
Ukrainos žvalgybos dokumente, kurį gavo laikraštis „Kyiv Independent“, apskaičiuota, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose šiuo metu tarnauja mažiausiai 163 Kinijos piliečiai.
Tyrime, atliktame remiantis nutekintais Rusijos pasienio ir įdarbinimo tarnybų duomenimis, nustatyta, kad daugelis Kinijos piliečių į Maskvą išskrido likus vos kelioms dienoms iki prisistatymo atrankos punkte.
Mažiausiai septyni atvyko tą pačią dieną, o keturi grįžo į Kiniją netrukus po vizito.
Kinijos piliečiai beveik kiekvieną mėnesį atvykdavo papildyti savo gretas, o didžiausias skaičius – aštuoni asmenys – užfiksuotas 2023 m. liepą. Žiniasklaida nustatė, kad 2023 m. užsiregistravo 31 Kinijos pilietis, o per pirmuosius penkis 2024 m. mėnesius – dar 20.
Jauniausiam užverbuotajam buvo 20 metų, o vyriausiam – 51-eri. Kai kurie keliavo poromis, pavyzdžiui, 38 metų Mingliangas Wangas ir 43 metų Daochengas Li, kurie kartu nusileido Maskvoje ir po dviejų dienų apsilankė verbavimo centre.
Keletas naujokų grįžo namo, o kiti, kaip pranešama, buvo sužeisti kovoje. Kyjivas mano, kad Kinijos piliečių, kovojančių už Rusiją yra gerokai daugiau.
Balandžio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šie atvejai rodo „sistemines“ Maskvos pastangas verbuoti Kinijos piliečius.
Pekinas neigė bet kokį tiesioginį dalyvavimą kare ir sakė, kad kreipėsi į savo piliečius, ragindamas nesivelti į ginkluotus konfliktus.
Lavrovas kritikuoja Europą ir giria JAV
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavroras Kremliaus ir naujosios JAV administracijos suartėjimo kontekste griežtai sukritikavo Europą. Tokios politikės, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen parodo, „kaip žemai krito ir degradavo ES“, pareiškė S. Lavrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
„Mes matome, kad Jungtinėse Valstijoje, priešingai nei Europoje, kuri, įskaitant Jungtinę Karalystę, visiškai ignoruoja dabartinės situacijos priežastis, yra noras spręsti problemos esmę“, – akcentavo S. Lavrovas.
Ukraina daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori normalizuoti santykius su Rusija ir užbaigti karą.
Dėl Ukrainos – Trumpo pasiuntinio ir Putino derybos
Kremlius pranešė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Sankt Peterburge pradėjo derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
Maskva paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje V. Putinas sveikinasi su S. Witkoffu.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas vėliau penktadienį susitiks su JAV prezidento D.Trumpo pasiuntiniu S. Witkoffu deryboms bei karui Ukrainoje aptarti.
„Pokalbis dėl įvairių (taikos) sureguliavimo Ukrainoje aspektų bus tęsiamas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad neverta tikėtis proveržio.
D. Peskovas teigė, kad V. Putinas pasinaudos susitikimu, kad išdėstytų Maskvai „susirūpinimą keliančius klausimus“.
Vizito metu JAV pareigūnas iš pradžių susitiko su Kirilu Dmitrijevu, V. Putino pasiuntiniu ekonominio bendradarbiavimo klausimais, kuris praėjusią savaitę Vašingtone susitiko su S. Witkoffu, rašoma „Kyiv Independent“.
Abu jie susitiko Sankt Peterburge, kur V. Putinas turi dalyvauti susitikime dėl Rusijos karinio jūrų laivyno plėtros.
Tuo tarpu prieš susitikimą, D. Trumpas socialinėje medijoje skelbė pareiškimus dėl karo nutraukimo, rašoma „Sky News“.
Naujausiame savo įraše „Truth Social“ JAV prezidentas sakė, kad Maskva turi „pajudėti“.
Tačiau jis negrasina Rusijai jokiomis papildomomis priemonėmis ar sankcijomis, o kartoja seniai išsakytus teiginius, kad konfliktas niekada nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų ėjęs savo pareigas.
JAV užleidus savo pozicijas, Europa žada aprūpinti Ukrainą didesniais ginklų kiekiais
NATO buveinėje Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo, kuriam Joe Bideno prezidentavimo metais vadovaudavo Jungtinės Valstijos, šį kartą vadžias į savo rankas paėmė Vokietija ir Didžioji Britanija.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas susitikime dalyvavo vaizdo ryšio priemonėmis.
„Ateinančiomis savaitėmis pamatysime, kas bus su JAV dalyvavimu, JAV pagalba. Ateities pažvelgęs į krištolinį rutulį nuspėti negaliu“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Mes, europiečiai, prisiimsime didesnę atsakomybę.“
Britų gynybos ministro Johno Healey‘io teigimu, Ukrainai apginkluoti iš viso yra skirta dar maždaug 21 mlrd. eurų.
Jo žodžiais tariant, Londonas siekia fronto linijoje tarnaujantiems Kyjivo kovotojams skirti pagalbos dar už 450 mln. JAV dolerių ir, be kita ko, parūpinti jiems tūkstančius dronų.
„2025-ieji šio Ukrainoje vykstančio karo prasme yra labai svarbūs metai, o dabar yra labai svarbi šio karo akimirka“, – sakė J. Healey‘is.
„Siunčiame signalą Putinui ir tuo pačiu siunčiame žinutę Ukrainai, kuriai sakome, kad remiame ją šioje kovoje.“
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pasakė, kad „Europa imasi vadovauti teikiant saugumo pagalbą ir už tai esame dėkingi“.
„Vyksta atsakomybės padalijimas – partneriai Europoje imasi vadovaujančio vaidmens, o JAV mus palaiko, daugiausiai dėmesio skirdami taikai.“
Ukraina ir Somalis oficialiai užmezgė diplomatinius santykius
Ukraina ir Somalis oficialiai užmezgė diplomatinius santykius balandžio 11 d. per Antalijos diplomatinį forumą Turkijoje, paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašoma „Kyiv Independent“.
„Pasirašiau atitinkamą protokolą su Somalio užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministru Ali Mohamedu Omaru“, – rašė A. Sybiha „X“.
Ir pridūrė: „Vertiname Somalio paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.“
Norvegija prisijungė prie dronų Ukrainai koalicijos
Norvegija oficialiai prisijungė prie Didžiosios Britanijos ir Latvijos vadovaujamos dronų Ukrainai koalicijos. Tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė šalies Gynybos ministerija.
Atitinkamą dokumentą Ukrainos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimo Briuselyje kuluaruose pasirašė gynybos ministras Torė O. Sandvikas. „Kartu kursime stiprų paramos Ukrainai aljansą“, – nurodoma pranešime.
Dronų koalicija buvo inicijuota 2024 m. vasarį. Jai jau priklauso 18 šalių. Tai Lietuva, Latvija, Didžioji Britanija, Australija, Čekija, Danija, Prancūzija, Estija, Italija, Naujoji Zelandija, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Švedija ir Ukraina.
Tarptautinės koalicijos tikslas – aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.
Pistoriusas: „Artimiausiu metu taika Ukrainoje neatrodo pasiekiama“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad taika Ukrainoje artimiausiu metu nenusimato, todėl būtina remti valstybę ir toliau, o Rusija turi suprasti, kad NATO šalys ją palaikys, rašoma UNIAN.
„Artimiausiu metu taika Ukrainoje neatrodo pasiekiama“, – cituojamas B. Pistorius.
„Užtikrinsime, kad Ukraina ir toliau naudosis mūsų bendra karine parama. Rusija turi suprasti, kad Ukraina pajėgi tęsti kovą, ir mes ją palaikysime“, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos vadovas per spaudos konferenciją po susitikimo Ramšteine.
Šiandien Ramšteine Ukrainai taip pat pažadėta skirti 21 mlrd. eurų paramos ir tai yra rekordinė parama, pažymėjo JK gynybos sekretorius Johnas Healey’us.
Jis pareiškė, kad NATO sąjungininkai šiandien iš viso įsipareigojo skirti 18,2 mlrd. svarų sterlingų (beveik 21 mlrd. eurų).
Be to, kaip pažymima Vokietijos gynybos ministerijos pranešime spaudai, žengtas naujas žingsnis – sukurta papildoma „Elektroninio karo pajėgumų koalicija“.
Ji papildo esamas aštuonias koalicijas ir buvo sudaryta Vokietijos ir dešimties partnerių, siekiant sustiprinti Ukrainos pajėgumus šiose srityse:
savo ryšių užtikrinimas;žvalgyba ir priešo ryšių slopinimas;gynyba nuo bepiločių orlaivių;savo ginklų sistemų efektyvumo didinimas.
Kalbant apie JAV gynybos ministro dalyvavimą Ramšteine internetu, Borisas Pistorius paaiškino, kad tai tvarkaraščių, o ne prioritetų klausimas.
„Kiek žinau, jis ką tik grįžo iš daugiadienės kelionės po pasaulį ir turėjome kitų ministrų, kurie taip pat nedalyvavo dėl savo tvarkaraščių. Svarbiausia, kad jis (Pete'as Hegsethas) dalyvavo, kreipėsi į auditoriją su įdomiais ir teisingais vertinimais apie tai, ką europiečiai daro per šiuos metus ir ką darė anksčiau“, – sakė Vokietijos gynybos vadovas.
B. Pistorius sakė, kad artimiausiomis savaitėmis bus matyti, kas nutiks su amerikiečių dalyvavimu ir parama, o kol kas sąjungininkai ieško papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai visame pasaulyje.
Kremlius: į Rusiją atvyko D. Trumpo pasiuntinys S. Witkoffas
Kremlius penktadienį paskelbė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas lankosi Rusijoje.
„Taip, galiu patvirtinti, kad jis atskrido į Rusiją“, – rusų valstybinės žiniasklaidos reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kai jo buvo paklausta apie pranešimus, kad S. Witkoffas atskrido derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Peskovas pridūrė, kad jei S. Witkoffo ir V. Putino susitikimas įvyks, Maskva apie tai informuos.
Nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, S. Witkoffas Rusijoje jau surengė du susitikimus su V. Putinu.
Vizitas vyksta kitą dieną po to, kai šalys apsikeitė kaliniais, JAV ir Rusijai stengiantis pagerinti santykius, kurie dėl Maskvos puolimo Ukrainoje yra smukę iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų.
D. Trumpas siekia užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje, tačiau pastaruoju metu reiškė pyktį tiek V. Putinui, tiek Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, o pažanga buvo menka.
D. Trumpas naujienų televizijai NBC sakė, kad yra „labai supykęs“ ir „įsiutęs“ ant V. Putino, ypač po to, kai šis sukritikavo V. Zelenskio patikimumą ir paragino Ukrainoje įkurti laikinąją išorės administraciją.
S. Witkoffas, ilgametis D. Trumpo sąjungininkas, dirbęs su JAV prezidentu nekilnojamojo turto srityje, interviu gyrė V. Putiną po to, kai kovo mėnesį antrą kartą su juo susitiko.
S. Witkoffas sakė, kad V. Putinas yra „puikus lyderis“ ir „nėra blogas žmogus“.
Pasiuntinio liaupsės prezidentui, kurį Jungtinės Valstijos ilgą laiką laikė autokratiniu priešininku, pabrėžia dramatišką Vašingtono požiūrio į santykius su Kremliumi posūkį nuo tada, kai D. Trumpas vėl pradėjo eiti prezidento pareigas.
Rusų žvalgybos pareigūnas: Rusija su JAV aptars daugiau apsikeitimų kaliniais
Maskvos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas penktadienį pranešė, kad Rusija su Jungtinėmis Valstijomis aptars daugiau apsikeitimų kaliniais po šią savaitę įvykusių mainų.
„Dialogas su naująja JAV administracija tikrai bus tęsiamas įvairiomis kryptimis, įskaitant ir jūsų paminėtą klausimą“, – sakė Sergejus Naryškinas žurnalistams, paklaustas apie derybas ateityje dėl apsikeitimų kaliniais, praneša valstybinė naujienų agentūra RIA.
Rusijos ir JAV ketvirtadienį surengtas apsikeitimas kaliniais buvo antrasis toks sandoris nuo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pranešė, kad Maskva paleido JAV ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną. Rusija ją buvo nuteisusi 12 metų kalėti dėl kaltinimų išdavyste.
Anot rusų pareigūnų, JAV mainais paleido Arturą Petrovą. Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčiam vyrui grėsė iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė už eksporto kontrolės pažeidimus.
Europa surengė naujas „Norinčiųjų koalicijos“ derybas dėl Ukrainos
Europos gynybos ministrai ketvirtadienį surengė naujas derybas dėl galimo taikdarių dislokavimo siekiant užtikrinti potencialias paliaubas Ukrainoje, tačiau įstrigus JAV pastangoms dėl taikos klausimų buvo daugiau nei atsakymų.
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja diskusijoms, kurias rengia 30 šalių „Norinčiųjų koalicija“, siekianti paremti bet kokį susitarimą, kurį galėtų sudaryti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Mūsų planavimas yra realus ir reikšmingas. Mūsų planai gerai parengti“, – sakė JK gynybos ministras Johnas Healey NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime.
„Mūsų užtikrinimo pajėgos Ukrainoje būtų įsipareigojusi ir patikima saugumo priemonė, siekiant užtikrinti, kad bet kokia suderėta taika atneštų tai, ką pažadėjo prezidentas Trumpas – ilgalaikę taiką Ukrainai“, – teigė jis.
J. Healey sakė, kad nenumato „taikos palaikymo pajėgų, kurios atskirtų šiuo metu kariaujančias puses ties kontakto linija“. Jis pridūrė, kad labai svarbi planų dalis bus nualintų Ukrainos pajėgų stiprinimas.
Prancūzijos ministras Sebastienas Lecornu antrino savo kolegai iš JK, sakydamas, kad „pirmoji saugumo garantija yra parama Ukrainos kariuomenei, o tai reiškia atsisakymą demilitarizuoti Ukrainą, kaip reikalauja Rusija“.
„Koks įgaliojimas?“
Londonas ir Paryžius tvirtina, kad per kelis derybų etapus pasiekta pažangos, o kariniai planuotojai dabar paspartins darbą dėl to, kaip užtikrinti taiką danguje, jūroje ir sausumoje.
Tačiau kitų šalių ministrai teigė, kad vis dar neaišku, kokie bus bet kokio galimo dislokavimo tikslai ir ar jis bus paremtas JAV karine galia.
„Kokia yra potenciali misija, koks bus tikslas?“ – klausė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
„Koks yra įgaliojimas? Ką darytume įvairiais scenarijais, pavyzdžiui, jei įvyktų eskalacija dėl Rusijos? – kalbėjo jis. – Labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos dalyvautų, tačiau taip pat turi būti aišku, kokia tai misija ir ko mes prašome iš Jungtinių Valstijų.“
Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant JK, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karių.
Švedijos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Stokholmas turi „daug klausimų, kuriuos turime išsiaiškinti“ prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus.
„Būtų naudinga, jei taptų aišku, ką ši misija apimtų ir ką mes darome – taikos palaikymas, atgrasymas ar užtikrinimas“, – teigė jis.
Viena iš svarbių problemų, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie JAV ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.
D. Trumpo administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.
Abi šalys iš esmės sutiko nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, tačiau šių sąlygų taip ir neįtvirtino, todėl išpuoliai tęsiasi.
Rusija iki šiol teigė, jog nesutiks, kad pagal taikos susitarimą Ukrainos teritorijoje būtų dislokuoti bet kurios NATO šalies taikdariai.
Trumpo pasiuntinys atvyko neskelbto susitikimo su Putinu
Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas išskrido į Rusiją, nusileido Sankt Peterburge, ir šiandien turėtų susitikti su Vladimiru Putinu. Tai bus jau trečiasis jų susitikimas.
JAV prezidentas nepatenkintas pažangos dėl Ukrainos nebuvimu – pasak leidinio šaltinio, jei iki balandžio pabaigos nebus sudarytos paliaubos, D. Trumpas įves naujas sankcijas. Dieną prieš tai Stambule įvykęs grynai techninis Rusijos ir JAV delegacijų susitikimas iš esmės baigėsi be rezultatų.
„D. Trumpas buvo nusivylęs, kad pastarosiomis savaitėmis derybose pasiekta nedidelė pažanga, ir vienu metu pareiškė, kad jį „supykdė“ V. Putino komentarai dėl Ukrainos, – rašoma „Axios“.
Leidinio informatorių ir „FlightRadar“ duomenimis, Steve'as Witkoffas vyko į Rusiją į susitikimą su V. Putinu, kuris turėtų įvykti šiandien.
Tai tas pats lėktuvas, kuriuo JAV specialusis pasiuntinys vasario pradžioje skrido į Rusiją į pirmąjį susitikimą su diktatoriumi.
Tuo tarpu žurnalistai iš Kremliaus aplinkos praneša, kad V. Putinas šiandien turi regioninę kelionę. Kur tiksliai, Kremlius nepranešė. Todėl nebūtinai Maskva bus galimo susitikimo vieta.
Kyjivas įtaria, kad Rusijos kariuomenė įvykdė keturių į nelaisvę paimtų Ukrainos karių egzekuciją
Kyjivo pareigūnai ketvirtadienį pranešė tiriantys įtariamą keturių į nelaisvę paimtų Ukrainos karių nužudymą, egzekuciją įvykdė Rusijos pajėgos.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sakė, kad karo belaisviai, manoma, buvo nužudyti kovo mėnesį pietų Ukrainos Piatychatkų kaime. Kaip ir ankstesniais tokiais atvejais, įtarimas grindžiamas socialiniuose tinkluose išplitusiu vaizdo įrašu.
„Jie neturėjo ginklų. Jie išėjo iš sugriauto pastato iškėlę rankas ir pasidavė. Jie buvo nušauti vietoje“, - socialiniame tinkle X parašė D. Lubinecas. „Tai aiškus Ženevos konvencijos pažeidimas ir sunkus karo nusikaltimas“, - pridūrė jis.
D. Lubinecas praneš apie atvejį Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui ir Jungtinėms Tautoms, kad ištirtų, pranešė jis „Telegram“ kanale.
Įtarimai, kad Rusijos pajėgos nužudė karo belaisvius, buvo pareikšti ne kartą. Gruodžio viduryje D. Lubinecas sakė, kad nuo karo pradžios patvirtinti 177 tokie atvejai, jų skaičius sparčiai didėja.
Žiniasklaida: Didžioji Britanija svarsto galimybę penkeriems metams dislokuoti taikdarius Ukrainoje
Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainoje iki penkerių metų stebėti, kaip Rusija laikosi taikos sąlygų, pranešė „The Telegraph“.
„Didžioji Britanija svarsto galimybę dislokuoti karius Ukrainoje penkeriems metams, šiuos planus aptaria sąjungininkės“, – sakoma straipsnyje.
Lietuvoje gimusi Inha papasakojo apie patirtis pas rusų budelius
Jūrų pėstininkė Inha Čekinda tarnavo 1-ajame jūrų pėstininkų batalione, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Moteris pateko į nelaisvę gindama Mariupolį ir, praėjus trejiems metams, atvirai papasakojo, ką teko patirti Rusijos kalėjimuose.
2022 m. pradžioje Inhos vadas įsakė jai grįžti į užnugarį, tačiau ji prisijungė prie mūšio dėl Mariupolio. Miesto gynybos metu pėstininkė kartu su kitais gynėjais pateko į nelaisvę, kurioje išbuvo apie šešis mėnesius.
„Slidstvo.info“ žurnalistai kalbėjosi su Lietuvoje gimusia Inha, kuri pirmą kartą papasakojo apie savo įkalinimo patirtį ir apie tai, ką su ukrainietėmis daro Rusijos kalėjimuose.
Nesutarimai su Trumpu: įvardijo JAV ambasadorės Ukrainoje atsistatydinimo priežastį
JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink palieka savo postą dėl politinių nesutarimų su D. Trumpo administracija, balandžio 10 d. pranešė leidinys „Financial Times“ (FT).
Anksčiau tą pačią dieną Valstybės departamento atstovė spaudai Tammy Bruce pranešė, kad Brink ketina atsistatydinti iš ambasadorės pareigų po trejų metų darbo.
Anot „Financial Times“, su B. Brink sprendimu susipažinę asmenys teigė, kad ambasadorė patyrė vis didesnį D. Trumpo administracijos spaudimą remti jų Ukrainos strategiją.
Nuo 2025 m. sausio, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekė normalizuoti santykius su Rusija, tuo pat metu kenkdamas ryšiams su Ukraina ir siekdamas taikos susitarimo tarp abiejų šalių.
Balandžio 10 d. spaudos konferencijoje komentuodamas J. Brink išvykimą, T. Bruce pagyrė ambasadorės „nepaprastą darbą“ ir pakartojo, kad JAV „siekia, jog karas baigtųsi“.
B. Brink ambasadore dirbo daugiau kaip trejus metus, prižiūrėdama JAV ir Ukrainos santykius per visą Rusijos invazijos laikotarpį.
Ambasadorės atsistatydinimas taip pat įvyko tuo metu, kai pasireiškė įtampa santykiuose su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Neseniai V. Zelenskis kritikavo B. Brink „silpną reakciją“ į balandžio 4 d. Rusijos įvykdytą Ukrainos Kryvyj Riho miesto užpuolimą, nesutikdamas su ambasadorės atsisakymu pasmerkti Rusiją dėl mirtino smūgio.
Tačiau, pasak „Financial Times“ kalbintų asmenų, B. Brink sprendimui pasitraukti įtakos neturėjo jos darbo santykiai su V. Zelenskiu.
Paskutiniame savo įraše „X“ B. Brink pareiškė užuojautą „šeimoms ir artimiesiems tų, kurie žuvo, įskaitant 9 vaikus, per Rusijos kasetinių raketų ataką balandžio 4 d. Kryvyj Rige“, ir paragino „visiškai nutraukti ugnį bei užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tik tie JAV ūkininkai gavo ko nusipelnė, nes šaipėsi iš Kamalos ir beveik visi balsavo už oranžinį orangutangą, tad tegul jie neverkia ir graužia sausą duoną
tuo tarpu Ukraina dažniau ėmė atlikti antskrydžius kacapams sklendžiančiomis bombomis, nes jų analo-govno-niet s400, buk ir kiti metalo laužai sunaikinti, linkiu Ukrainos oro pajėgoms gero vėjo ir daug kacapų lavonų
Slava Ukraini, smert kacapam!
Witkoffas: greičiausias būdas pasiekti susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje – atiduoti Rusijai keturis regionus
Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakė, kad greičiausias būdas pasiekti susitarimą – Ukrainai padaryti nuolaidų dėl keturių regionų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Specialusis pasiuntinys S. Witkoffas perdavė D. Trumpui Kremliaus poziciją: siekdama paspartinti taikos derybas, Rusija reikalauja visiškai kontroliuoti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionus, rašoma „Reuters“.
Pranešama, kad per susitikimą Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs paliauboms, tačiau tokiomis sąlygomis, kurias Kyjivas laiko kapituliacija: atsisakyti pretenzijų įstoti į NATO, sumažinti kariuomenę ir perduoti visas teritorijas, į kurias pretenduoja Rusija.
Susitikime su D. Trumpu jo specialusis pasiuntinys Ukrainai generolas Keithas Kelloggas nesutiko su S. Witkoffo pasiūlymu perduoti keturių regionų kontrolę Rusijai.
Pasak „Reuters“ šaltinių, K. Kelloggas pabrėžė, jog Ukraina yra pasirengusi aptarti su šiomis teritorijomis susijusias sąlygas, tačiau niekada nesutiks su jų perdavimu Maskvai.