Susitikimas NATO būstinėje buvo paskutinis iš daugelio, kuriuose „norinčiųjų koalicija“ tarėsi, kaip jos galėtų įtvirtinti taiką, jei JAV tarpininkautų sustabdant kovas.
„Kartu mes veikiame kaip vienas, pasirengę užtikrinti Ukrainos ateitį po bet kokio taikos susitarimo“, – susitikimo pradžioje sakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey.
Daugelis Europos pareigūnų mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas sustabdyti invaziją, tačiau jie nori parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad yra pasirengę suvaidinti savo vaidmenį, jei jo palankumas Maskvai pasiteisintų.
D. Trumpas leido suprasti, kad tikisi, jog europiečiai užtikrins bet kokią taiką, kuri gali atsirasti po jo administracijos derybų.
Ukraina sakė esanti pasirengusi sutikti su paliaubomis, o Rusija teigė, kad jai reikia atsakymų į daugybę klausimų, prieš priimant sprendimą.
Europos šalys sako, kad yra pasirengusios imtis veiksmų, tačiau joms tikriausiai reikės garantijų, kad JAV pajėgos ateis joms į pagalbą ir padės su logistika bei žvalgyba. D. Trumpas kol kas atsisakė suteikti tokias garantijas.
„Yra daug klausimų, kuriuos turime išsiaiškinti“
Atvykę į susitikimą keli ministrai sakė, kad jiems reikia daugiau aiškumo tokiais klausimais kaip tiksli bet kokių užtikrinimo pajėgų misija ir jų dalyvavimo taisyklės, prieš nuspręsdami, ar skirti karius.
„Neatmetu galimybės, kad Švedija dalyvaus, tačiau yra daug klausimų, kuriuos turime išsiaiškinti“, – sakė Švedijos gynybos ministras Palas Johnsonas.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas sakė, kad svarbu aptarti, kaip pajėgos veiktų įvairiais scenarijais, pavyzdžiui, esant bet kokiam Rusijos vykdomam eskalavimui, ir kaip jos galėtų veikti kartu su galimomis paliaubų stebėjimo pajėgomis.
„Svarbu, kad būtų aiškus vaizdas, ką tokia misija reikštų, o tada mes taip pat galėsime turėti savo nacionalinį sprendimų priėmimo procesą“, – sakė jis.
Būdas pasiekti taiką Ukrainoje – atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos
Vienintelis būdas pasiekti taiką Ukrainoje yra atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos, nes kol kas Maskva išlaiko Kyjivui nepriimtiną derybinę poziciją. Tokią poziciją išdėstė neseniai Kyjive apsilankęs Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
„Putinas toliau reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš neokupuotų regionų sričių ir atiduotų jas Rusijai. Tarp jų yra tokie didmiesčiai, kaip Chersonas ir Zaporižia. Akivaizdu, kad Ukraina su tuo niekada nesutiks. Jei Putinas toliau laikysis šios pozicijos, taikos procesas Saudo Arabijai bus pasmerktas žlugti“, – paaiškino T. Franckenas.
Jo nuomone, taikos derybose Saudo Arabijoje dalyvaujanti rusų delegacija mėgina užmaskuoti savo nenorą susitaikyti, siūlydama dalinius susitarimus, apsimesdama, kad dirba konstruktyviai, tačiau iš tiesų paliaubas siūlydama tik toje srityje, kurioje Ukraina turi pranašumą, pavyzdžiui, sutikdama nutraukti išpuolius prieš karo laivus ar energetikos objektus.
„Rusija gali tęsti šį žaidimą, kaskart keldama vis naujus reikalavimus, tačiau taip ir nesutikdama paskelbti paliaubas ten, kur jų labiausiai reikia – Ukrainos fronte“, – perspėjo Baltijos gynybos ministras.
T. Franckenas pabrėžė, kad Rusijos Achilo kulnas yra jos pajamos iš naftos eksporto, sudarančios maždaug pusę visų Rusijos valstybės pajamų.
Todėl jis paragino mažinti pasaulines naftos kainas, kurios jau dabar nukrito dėl JAV pradėto prekybos karo, bei panaikinti spragas, kuriomis naudojasi rusų šešėlinis laivynas.
„Atrodo, kad vienintelis kelias į taiką būtų atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos. Tačiau paliaubos dar turi būti ir tvarios. Putinas gali susigundyti vėliau vėl pulti ir užbaigti tai, ką pradėjo 2022 m., tai yra užimti visą Ukrainą. Būtent todėl taikos sutartyje turės būti numatyta patikimų saugumo garantijų, kurias turės suteikti kaip galima daugiau šalių. Belgija yra pasirengusi prie to prisidėti“, – pabrėžė Th. Franckenas.
Pranešama, kad balandžio 8 d. Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris, užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prevotas ir gynybos ministras T. Franckenas lankėsi Kyjive.
Vizito metu ministras pirmininkas paskelbė, kad šiais metais Ukrainai bus skirta dar 1 mlrd. eurų pagalbos, o savo kadencijos metu jis sieks, kad šaliai kasmet būtų suteikta karinės pagalbos už mažiausiai milijardą eurų.
Vertinant pagal vienam gyventojui tenkančią pagalbos sumą, Belgijos Karalystė yra viena iš 20 didžiausių Ukrainos rėmėjų, o nuo rusų agresijos pradžios yra suteikusi šaliai karinės, humanitarinės ir kitokios pagalbos už daugiau nei 2,2 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
