Tokias išvadas pateikė britų ekonomistas, istorikas ir ekspertas Ukrainos klausimais Timothy Ashas. Jo manymu, labiausiai tikėtina, kad mūšis dėl Chersono baigsis per artimiausius kelis mėnesius, o vėliau – po pirmųjų Putino bandymų palaužti Europą energijos šaltinių klausimais – Rusija pasiūlys kažkokį taikos variantą.
„Kamuolys bus Ukrainos pusėje – sutikti ir vėl su bloga taika (kaip tai buvo Minsko susitarimų atveju) – ar tęsti kovą. Mano manymu, šįkart Ukrainoje ir aplink ją yra susiformavusi didesnė vienybė ir ryžtas kautis, kol nebus sugrąžinta kuo daugiau teritorijos – pietūs, Zaporižė ir Chersono sritis – tai yra raktinės teritorijos. Tai yra sąlygos, kurios yra būtinos Ukrainai norint sustiprinti taiką“, – „Novoje vremia“ cituojamas ekspertas.
Jis taip pat priminė, kad ankstesnius Minsko derybų susitarimus Ukraina buvo priversta pasirašyti po pralaimėjimų Ilovaiske ir Debalcevėje. Tai suteikė V. Putinui tam tikrą derybinį svorį, o Ukraina buvo ant katastrofiško pralaimėjimo ribos.
Jo manymu, šįkart situacija bus visiškai kitokia, jeigu Putinas nesugebės pakeisti mūšio dėl Chersono eigos. Dabar jau esminis klausimas, ar kai kurios NATO šalys pradės grasinti pagalbos Ukrainai nutraukimu, jeigu ji nepriims „nepalankios taikos“ sutarties iš V. Putino.
Eksperto teigimu, NATO iš tiesų gali pasidalinti į kelias stovyklas šiuo klausimu – amerikiečiai, britai ir Rytų Europos šalys palaikys Ukrainą bet kokiu atveju, o prancūzai ir vokiečiai gali spausti sutikti su bet kokiu taikos pasiūlymu.
T. Asho teigimu, Vakarai prieš taikos derybų pradžią privalo padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusija susidurtų su spaudimu: didinti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai; Vakarų vienybė Ukrainos klausimu; tęsti sankcijų spaudimą Rusijai, įskaitant ir vizų išdavimo rusams draudimus.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos naudojamas energetinio karo svertas efektyvus bus tik šią žiemą, o Rusijos karinis potencialas mažta, todėl anksčiau ar vėliau Kremlius bus priverstas derėtis.
