Privilegijuotas asmuo
„Griovimo meistras R. Nixono aplinkoje, atsakingas už keletą purviniausių triukų, privedusių prie prezidento nuopuolio“, – taip leidino „New York Times“ nekrologe charakterizuojamas Charlesas Colsonas, žmogus, į istoriją įėjęs kaip vienas iš tiesiogiai už Votergeito skandalą atsakingų asmenų.
Ch. Colsonas buvo R. Nixono vadinamojo vidinio rato žmogus. Jis padėtis buvo ypač privilegijuota – Baltuosiuose Rūmuose Ch. Colsonas buvo atsakingas už vadinamąsias juodąsias technologijas. Kai kalba pasisukdavo apie rinkimų triukus, netikrų istorijų nutekinimą į žiniasklaidą, opozicijos šnipinėjimą, būdavo kreipiamasi į šį žmogų.
„Ch. Colsono sugebėjimas spręsti beviltiškas situacijas visada pakeldavo man nuotaiką. Juo buvo galima pasitikėti“, – savo memuaruose rašė R. Nixonas. Teigiama, kad Ch. Colsonas buvo atsidavęs prezidento tarnas. Dėl R. Nixono jis buvo pasiruošęs bet kokiai blogybei. Viena iš tokių blogybių tapo vinimi į R. Nixono politinės karjeros karstą.
Pėdsakai atvedė iki prezidento
1972 metų birželio 17 dieną Niujorke esančiame viešbutyje „Watergate“, kuriame buvo įsikūrusi R. Nixono politinių priešininkų Demokratų partijos būstinė, buvo sulaikyti penki vyrai. Jie pastate norėjo įrengti klausymosi įrangą.
Nusikaltimo pėdsakai gana greitai tyrėjus atvedė prie R. Nixono administracijos.
Savo kaltę R. Nixonas ilgai neigė. Iki šiol nėra įrodyta, kad jis asmeniškai sankcionavo operaciją, tačiau prie įrodymų prisidėjo garso įrašų juostos – prezidentas mėgdavo įrašinėti pokalbius ir savo būstinėje. Sunku pasakyti, kodėl prezidento administracija ketino klausytis priešininkų pokalbių, mat R. Nixonui ateinančiuose rinkimuose ir taip buvo prognozuojama triuškinama pergalė.
1974 metų kovo 1 dieną septyni buvę R. Nixono administracijos darbuotojai buvo pripažinti kaltais Votergeito byloje. Vienas iš nuteistųjų – Ch. Colsonas.
Prezidentą prisiekusieji tąkart pripažino nusikaltimo bendrininku. Vienas iš „Watergate“ viešbutyje suimtų žmonių liudijo, kad prezidentas buvo įsitraukęs į šią aferą ir viską apie ją žinojo. Be to, jis atskleidė, kad Baltuosiuose Rūmuose jau ne vienus metus vyksta nešvarūs politiniai žaidimai.
Išvengė bausmės
Dėl šio skandalo R. Nixonas atsistatydino. Dar 1972 metais jis buvo pripažintas žurnalo „Times“ metų žmogumi, tačiau jau kitais metais analogiškos garbės sulaukė Johnas Sirica, Votergeito bylos teisėjas. Tiesa, kalėjimo R. Nixonui pavyko išvengti. Prezidento poste jį pakeitęs Geraldas Fordas suteikė R. Nixonui imunitetą ir išgelbėjo jį nuo bausmės.
Ch. Colsonui bausmės išvengti nepavyko. Teismas pripažino jį kaltu dėl trukdymo įvykdyti teisingumą, nes vyrukas siekė bet kokias būdais paslėpti R. Nixono administracijos pėdsakus.
Vadinamųjų juodųjų technologijų meistras metus praleido kalėjime. Išėjęs į laisvę likusią savo gyvenimo dalį jis paskyrė krikščioniškai pasaulėžiūrai skleisti.
