Dėl D. Trumpo spaudimo Vladimirui Putinui buvo pasiektas susitarimas 30-iai dienų nutraukti Ukrainos energetikos infrastruktūros atakas, rašoma „Sky News“
Baltieji rūmai tvirtino, kad „dar niekada nebuvome taip arti taikos susitarimo“.
Tačiau panašu, kad D. Trumpas per pokalbį su V. Putinu, jo „raudonųjų linijų“, regis, nepalietė, nes Rusijos kariai ir toliau atakuoja Ukrainos fronto linijas. Tuo pat metu Rusijos ir Ukrainos oro pajėgos ir dronai toliau atakuoja vieni kitų teritorijas.
Trumpo susitarimas su Putinu
D. Trumpas garsiai pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas po to, kai bus išrinktas JAV prezidentu (dabar jis sako, kad tai buvo sarkazmas).
Per pastarąsias kelias savaites jis nutraukė ir atnaujino karinę pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija, viešai peikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir pradėjo taikos derybas su Rusija nedalyvaujant Kyjivui.
Dabar atrodo, kad 30 dienų pertrauka dėl atakų prieš energetikos objektus, su kuria V. Putinas sutiko telefonu, buvo nutraukta tą pačią dieną, nes kovo 18 dienos naktį į Ukrainos teritoriją buvo surengti bepiločių orlaivių smūgiai.
Be to, D. Trumpo ir jo bendražygių komentarai apie nepakankamas NATO sąjungininkų išlaidas, atrodo, suaktyvino Europą.
Europos Sąjungos šalys pažadėjo padidinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę saugumo naštą.
Prekybos karas su Kanada
D. Trumpo pagrindinė ekonominė politika – importo tarifai – pradėjo tai, kas iš esmės prilygsta prekybos karui su didžiausia Amerikos prekybos partnere Kanada.
Nepadėjo ir jo komentarai dėl Kanados pavertimo „51-ąja valstybe“. Naujasis Kanados premjeras Markas Carney prisiekė, kad jo šalis „niekada nebus JAV dalis“.
JAV prezidentas įvedė 25 proc. tarifus Kanados plienui ir aliuminiui, o nuo balandžio 2 d. grasina įvesti plataus masto muitus visiems Kanados produktams.
Kanada, kuri yra didžiausia užsienio plieno ir aliuminio tiekėja JAV, paskelbė 25 proc. atsakomuosius muitus šiems metalams, taip pat kompiuteriams, sporto įrangai ir kitiems produktams, kurių bendra vertė siekia 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,4 mlrd. eurų).
Prekybos karas su Meksika ir Kinija
Kanada toli gražu nėra vienintelė šalis, kuriai D. Trumpo administracija nustatė didelius prekybos tarifus.
D. Trumpas taip pat įvedė muitus Meksikai – vienai iš pagrindinių JAV prekybos partnerei. Meksika kartu su Kanada pradėjo vykdyti atsakomuosius muitus.
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum stengėsi nuraminti D. Trumpą, be kita ko, pasiųsdama 10 tūkst. nacionalinės gvardijos karių prie sienos su JAV.
ES atstovė Ursula von der Leyen kritikavo naujus JAV tarifus plienui ir aliuminiui, o blokas pažadėjo padidinti tarifus amerikietiškiems produktams.
Kinija, kuriai D. Trumpas nustatė 20 proc. tarifą, pareiškė, kad yra „pasirengusi bet kokiam karui“ su JAV.
Abiejų šalių prekybos eskalavimas taip pat išgąsdino rinkas ir prisidėjo prie plataus masto akcijų rinkų išpardavimo.
Maža to, yra tikimybė, jog Kinija ilgainiui gali turėti naudos iš pasaulinio muitų režimo.
Prisiėmė nuopelnus už Izraelio ir „Hamas“ paliaubų susitarimą
Nepaisant to, kad ji buvo pasirašyta paskutinėmis JAV prezidento Joe Bideno darbo dienomis, D. Trumpas prisiėmė daug nuopelnų už sausio mėn. pasirašytą Izraelio ir „Hamas“ paliaubų susitarimą.
Atrodo, kad artėjanti jo inauguracija pasitarnavo kaip postūmis ir padėjo pasiekti, kad susitarimas būtų įgyvendintas.
Gruodžio mėn. jis viešai pareikalavo paleisti įkaitus, grasindamas, kad „Artimuosiuose Rytuose teks sumokėti visą pelną“, o jo pasiuntinys darė spaudimą Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahui.
Galutinis susitarimas vis dėlto buvo sėkmingas – buvo paleista apie 30 įkaitų ir daugiau kaip 1 tūkst. palestiniečių kalinių.
Tačiau praėjusią savaitę Izraelis surengė atakas Gazos Ruože, tokiu būdu, nutraukdamas trapias paliaubas ir nepereidamas prie antrojo etapo, kuriame būtų buvę kalbama apie nuolatines paliaubas.
Siekia aneksuoti Grenlandiją ir Panamos kanalą
D. Trumpas taip pat ne kartą kalbėjo apie savo norą aneksuoti Grenlandiją, nepaisant Danijos ir pačių Grenlandijos gyventojų protestų.
„Manau, kad tai įvyks“, – šį mėnesį sakė D. Trumpas, perspėtas apie tai, kad tam nepritaria apie 85 proc. Grenlandijos gyventojų.
Jis sakė, kad JAV jau turi karinių pajėgų Grenlandijoje, ir pridūrė: „Galbūt pamatysite vis daugiau ir daugiau ten vykstančių karių.“
Šis ginčas sukėlė įtampą tarp D. Trumpo ir Danijos, kuri yra JAV sąjungininkė ir NATO narė.
D. Trumpas taip pat pažadėjo perimti Panamos kanalą – svarbų tarptautinės laivybos prekybos kelią.
Jis išreiškė norą, kad Amerika „atsiimtų“ šį svarbų vandens kelią iš tariamos Kinijos kontrolės.
Anksčiau šį mėnesį Honkongo įmonė pardavė du pagrindinius Panamos kanalo uostus JAV įmonei. Honkonge įsikūrusi „CK Hutchison Holdings“ teigė, kad šis žingsnis „visiškai nesusijęs su pastarojo meto politinėmis naujienomis“, tačiau D. Trumpas vis dėlto pasveikino šį pokytį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
