„Mus niekšingai apgavo. Mes buvo pasirengę nusileisti Gynybos ministerijai, sudėti ginklus, rasti sprendimą, kaip mes toliau ginsime šalį. Tačiau tie niekšai nenusiramino. Šiandien jie smogė raketomis mūsų užnugario stovykloms. Žuvo milžiniškas skaičius kovotojų, mūsų kovos draugų“.
- Birželio 23-oji, keliomis dešimtimis minučių vėliau
„Blogis, kurį neša karinė šalies vadovybė, turi būti sustabdytas. Aš prašau nesipriešinti. Mes išsiaiškinsime su tais, kurie naikina rusų karius, ir grįšime į frontą. Teisingumas kariuomenėje bus atstatytas, o tuomet – ir teisingumas visai Rusijai“.
- Birželio 23-oji, dar po kelių minučių
„Šoigu gėdingai spruko iš Rostovo, kaip boba. Šis niekšas bus sustabdytas“.
- Birželio 23-oji, žinutės pilasi viena po kitos
„Mūsų 25 tūkst., ir mes ateiname aiškintis, kodėl šalyje tokia betvarkė“.
- Birželio 23-oji, J. Prigožinas vis dar nenurimsta
„Tai nėra valstybės perversmas. Tai teisingumo maršas“.
- Birželio 24-oji, 03:20
„Sapalionės, kurių metu teigiama, kad mes kažkam dabar trukdome kariauti fronte, – tai tik sapalionės. Mes trukdome gelbėti savo užpakalius nusikaltėliams, kurie sunaikino apie šimtą tūkstančių rusų karių. Gerasimovui ir Šoigu“.
- Birželio 24-oji, ankstyvas rytas
„Mes norime gauti Generalinio štabo vadą ir Šoigu. Kol jų nėra, mes blokuojame Rostovą ir žygiuojame į Maskvą“.
- Birželio 24-oji, dar po kelių valandų
„Prezidentas labai stipriai klysta. Niekas nesiruošia reikalaujant prezidentui, FSB ar dar kam nors, ateiti ir pasiduoti“.
- Birželio 24-oji 20:25
„Wagner“ norėta išformuoti. Mes išėjome į „teisingumo maršą“. Per parą mes nužygiavome, neprieidami 200 kilometrų, iki Maskvos. Per tą laiką mes nepraliejome nė vieno mūsų smogikų kraujo lašo. Dabar atėjo tas momentas, kuomet kraujas gali būti pralietas. Suprasdamas visą to atsakomybę, kad bus pralietas rusų kraujas iš vieno pusių, mes apsukame atgal savo vilkstines ir atsitraukiame į karo stovyklas“.
S. Šoigu ir V. Gerasimovas per tas 24 valandas taip ir nepasirodė viešumoje, nepateikė jokio komentaro. Rusijos valdžios atstovai, įskaitant ir šalies vadovą, nepranešė apie pokyčius karinėje vadovybėje. J. Prigožinas daugiau taip ir neprisiminė savo „milžiniško skaičiaus nuo Rusijos karinės vadovybės rankų žuvusių kovos draugų“. Jis taip pat nebekalba apie „tvarkos visoje Rusijoje įvedimą“.
Kremliaus atstovas D. Peskovas citavo V. Putiną, kuris „pažadėjo leisti V. Prigožinui pasitraukti į Baltarusiją“.
Asmuo, kuris viešai prisipažino derėjęsis su V. Prigožinu, buvo net ne Rusijos valdžios atstovas, o Kremliaus statytinis Baltarusijoje A. Lukašenka.
