Šis sprendimas atgaivino itin skaldantį klausimą oficialiai sekuliarioje valstybėje.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partija AKP šį itin politizuotą žingsnį žengė likus šešiems mėnesiams iki kitų rinkimų, kurie žada būti įtempti.
Musulmonų dominuojamos šalies įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas siekė išspręsti šį klausimą, kai prieš šimtmetį iš Osmanų imperijos pelenų sukūrė labiau į Europą orientuotą Turkiją.
Tačiau galvos apdangalai vis dar priešina 85 mln. gyventojų turinčią šalį, todėl R. T. Erdogano partijos vadovaujama konservatyvių įstatymų leidėjų koalicija, surinkusi 336 parlamentarų parašus, pateikė konstitucijos pataisą parlamento pirmininkui.
Tikimasi, kad antroje mėnesio pusėje prasidės parlamentiniai debatai, todėl galvos apdangalai taps pagrindiniu artėjančios rinkimų kampanijos klausimu.
R. T. Erdoganas 20 metų ėjo ministro pirmininko ir prezidento pareigas ir po dešimtmečius trukusio sekuliaraus valdymo gynė konservatyviųjų musulmonų, įskaitant moteris, teises.
Tačiau būtent jo tikėtinas varžovas prezidento rinkimuose iš pasaulietinės M. K. Ataturko įkurtos partijos CHP privertė R. T. Erdoganą svarstyti konstitucijos pakeitimus, dėl kurių galėtų būti rengiamas referendumas.
Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu), bandydamas pritraukti pagrindinius R. T. Erdogano šalininkus ir atimti dalį AKP rinkėjų balsų, apkaltino prezidentą bandymu „moteris su šydais laikyti įkaitėmis“.
Jis pripažino, kad CHP „praeityje padarė klaidų“ įvesdama galvos apdangalų draudimus, o dabar nori į įstatymą įrašyti moterų teisę dėvėti galvos apdangalus mokyklose ir darbe.
Apribojimų panaikinimas
R. T. Erdoganas nedelsdamas perėjo į puolimą.
„Ar dėvinčios ir nedėvinčios šydą moterys mokyklose ir valstybės tarnyboje yra diskriminuojamos? Ne!“ – sakė R. T. Erdoganas.
„Mes buvome tie, kurie tai pasiekė“, – pridūrė jis.
1923 metais, M. K. Ataturkui įkūrus šiuolaikinę Turkiją, siekiant tapti modernia valstybe, palaipsniui buvo uždrausta dėvėti galvos apdangalus mokyklose ir biuruose.
AKP pradėjo tai keisti 2008-aisiais, panaikindama draudimą universitetuose, koledžuose, vėliau – valstybės tarnyboje, parlamente ir policijoje.
Pasak istorikės Berrin Sonmez (Berin Sonmez), kuri taip pat uoliai gina moterų teises, turkės labai palankiai įvertino šias priemones.
„Tie, kurie galvos apdangalą laiko religiniu simboliu, prieštaraujančiu sekuliarizmo principams, turėtų suprasti, kad jų mąstymas yra diskriminacinis“, – sakė B. Somnez.
„Draudžiamas ar privalomas galvos apdangalas pažeidžia moterų teises tik tuo atveju, jei jo dėvėjimo taisykles nustato valstybė“, – sakė B. Sonmez, pati nešiojanti šydą.
Dėl kai kurių feminisčių kritikos, moterims su šydais būtų naudinga, jei joms būtų užtikrintos garantijos, kad eidamos į mokyklą ar darbą, dėvėdamos šydus, galėtų jaustis saugiai, sakė B. Sonmez.
Neturėdama naujesnių tyrimų, ji citavo 2012 metų apklausos duomenis, pagal kuriuos 65 proc. Turkijos moterų dėvi galvos apdangalus.
Jos skaičiavimais, šiandien taip elgiasi pusė jų.
„Ideali moteris“
Turkijos feministės, karštai palaikančios kaimyninį Iraną krečiantį moterų protestų judėjimą, R. T. Erdogano pastangas dėvėti galvos apdangalus dažniausiai vertina kaip siekį užsitikrinti konservatyviausių visuomenės sluoksnių paramą.
„Tiek sekuliaristų draudimas dėvėti galvos apdangalus, tiek R. T. Erdogano „demokratizacijos paketas“, kuriuo šis draudimas buvo panaikintas, buvo inicijuoti dėl moterų emancipacijos“, – rašė JAV įsikūrusio Vidurinių Rytų instituto Turkijos programos direktorė Gonul Tol internetinėje ataskaitoje.
„Tačiau iš tikrųjų jie taip abu siekė primesti visuomenei savo idealios moters versiją“, – sakė ji.
Draudimo panaikinimas „simbolizavo platesnę islamistinę populistinę R. T. Erdogano darbotvarkę“.
G. Tol užsiminė, kad 68-erių lyderis „niekada iš tikrųjų neketino išlaisvinti moterų“, nes į jas dažniausiai žiūri kaip į „motinas ar žmonas, o ne kaip asmenybes“.
„Raktas į tikrą moterų išlaisvinimą – suteikti joms asmeninių galių ir įteisinti moterų teisę rinktis“, – pridūrė ji.
Diskusijos vyksta abiejose pusėse.
Viena Turkijos interneto svetainė, kurios pavadinimas verčiamas kaip „Tu niekada neliksi viena“, skirta moterims, kurios buvo priverstos dėvėti galvos apdangalus ir dabar nori juos nusiimti.
Kita vertus, AKP viešai parėmė daugybę demonstracijų, kuriomis buvo remiama „tradicinės šeimos gynyba“ LGBTQ teisių sąskaita.
Beveik visos šiuose mitinguose dalyvavusios moterys buvo prisidengusios šydais.
