Antradienį kilę susirėmimai – didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – pakenkė neseniai pradėtam taikos procesui.
Susirėmimai buvo nutraukti „dėl tarptautinio įsitraukimo“ ketvirtadienio naktį, nurodė Armėnijos saugumo taryba. Anksčiau Rusija nesėkmingai bandė tarpininkauti dėl paliaubų.
Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą inicijavus smurtą prie bendros sienos, nusinešusį 105 armėnų karių ir 71 azerbaidžaniečių kario gyvybes. Šimtai civilių armėnų turėjo bėgti iš savo namų pasienyje.
Smurtas prasiveržė Jerevano artimiausios sąjungininkės Maskvos dėmesiui nukrypus į septintą mėnesį tęsiamą savo karą Ukrainoje.
Vėliau ketvirtadienį į Jerevaną turi atvykti Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai priklauso kelios buvusios sovietinės respublikos, delegacija, pranešė Armėnijos Užsienio reikalų ministerija.
Antradienį Armėnijos saugumo taryba paprašė Maskvos karinės pagalbos. Rusija pagal sutartį privalo ginti Armėniją invazijos iš užsienio atveju.
Pasklidus gandams, kad premjeras Nikolas Pašinianas planuoja sutikti su nuolaidomis dėl dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo su Azerbaidžanu, Jerevane opozicijos šalininkai praėjusią naktį surengė antivyriausybinį protestą ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Kaimyninės šalys dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai. Po to vykęs konfliktas nusinešė maždaug 30 tūkst. gyvybių.
Karas Ukrainoje pakeitė jėgų pusiausvyrą regione, Rusijai susiduriant su vis didesne tarptautine izoliacija.
Vadovauti Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienos klausimą ir transporto jungčių atblokavimą, ėmėsi Europos Sąjunga.
Analitikai sako, kad naujausias smurto proveržis didele dalimi nubraukė Briuselio pastangas siekiant Baku ir Jerevano taikos susitarimo.
