1556 metų sausio 23 d. dėl Weinano ir Huašano (Kinija) kalno pasislinkimo įvyko milžiniškas žemės drebėjimas, per kurį žuvo 830 tūkst. žmonių, didžioji dalis jų – Šanksi provincijoje šiaurės vakarų Kinijoje.
Tikslus žuvusiųjų skaičius oficialiai nėra žinomas, tačiau, remiantis kai kuriais istoriniais duomenimis, maždaug trečdalis visų žuvusiųjų mirė griūvant pastatams ir dėl nuošliaužų, susidariusių po žemės drebėjimo. Tuo metu dalis žmonių, išgyvenusių žemės drebėjimą, vėliau mirė dėl ligų ir bado, kuris įsivyravo po tragiškos nelaimės.
Šis žemės drebėjimas nebuvo pats stipriausias
Šis žemės drebėjimas toli gražu nebuvo pats stipriausias – jo stiprumas siekė nuo 8 iki 8,3 balo, tačiau jis yra pačioje mirtinų nelaimių sąrašo viršūnėje.
1556 m. pasaulyje gyveno mažiau nei pusė milijardo gyventojų, todėl 830 tūkst. žuvusiųjų beveik neabejotinai yra didžiausias santykinis žmonių praradimas vos per vieną dieną, palyginus jį su 1945 m. Hirosimoje ir Nagasakyje susprogdintomis atominėmis bombomis, kurios iš viso nusinešė apie 105 tūkst. gyvybių.
Didžiausia gamtos katastrofa
Vis dėlto, didžiausia gamtos katastrofa istorijoje laikomas 1931 m. Jangdzės-Huajų upės potvynis, kurio aukų skaičius, priklausomai nuo šaltinių, svyruoja nuo 422 tūkstančių iki 4 milijonų.
1931 m. birželio-rugpjūčio mėn. buvo užtvindytos centrinės ir rytinės Kinijos teritorijos, įskaitant tankiai apgyvendintus miestus, tokius kaip Vuchanas ir Nankinas, rašoma „The Weather Network“.
XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Kinija susidūrė su ekstremaliomis oro sąlygomis. Nuo 1928 m. iki 1930 m. šalį buvo apėmusi sausra.
1930 m. Kinijoje žiema buvo atšiauri, dėl to kalnuotose vietovėse susidarė nemažos sniego ir ledo sankaupos.
1931 m. pradžioje sniegas ir ledas ėmė tirpti ir tekėjo žemyn į Jangdzės upę. Ši vietovė įpratusi prie padidėjusio vandens lygio pavasarį, vasarą ir rudenį, tačiau 1931 m. tėkmė buvo pastovi.
Žemumose gyvenantys žmonės paliko savo namus. Rajonai palei Jangdzę pranešė, kad birželio mėnesį iškrito daugiau kaip 600 milimetrų lietaus.
Potvynis užliejo apie 180 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją ir sunaikino daug gyvenamųjų namų.
Be to, Jangdzės upės slėnyje buvo sunaikinta apie 15 proc. kviečių ir ryžių pasėlių. Potvynis paveikė net ekonomiką, nes smarkiai išaugo gyvybiškai svarbių prekių kainos.
Dėl įtampos daugelyje vietovių kilo badas. Kai kuriems žmonėms teko valgyti medžių žievę ir piktžoles, o kiti pardavinėjo savo vaikus tam, kad išgyventų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
