Šiandien (gegužės 20 d.) Prahoje (Čekija) susitinka Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos lyderiai, susitikimo metu daugiausiai dėmesio bus skirta ekonomikos krizės sprendiniams, protekcionizmo klausimams ir kovai su klimato kaita.
Iš pradžių šį viršūnių susitikimą buvo planuota surengti praeitų metų gruodį, tačiau Kinija jį atšaukė protestuodama dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (kurio šalis tuo metu pirmininkavo ES) ir Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos susitikimo.
Šiame susitikime Kinijos ministrą pirmininką Wen Jiabao priims ES pirmininkaujančios Čekijos prezidentas Vaclovas Klausas, Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, už išorės santykius atsakinga komisarė Benita Ferrero-Waldner ir ES užsienio reikalų atstovas Javieras Solana.
ES ir Kinijos santykiai nuo gruodžio šiek tiek atšilo, tačiau Tibeto ir Dalai Lamos klausimas išlieka opia tema, juolab, kad jis planuoja artimiausiomis savaitėmis pradėti naują kelionę po Europos šalis.
Viršūnių susitikimo išvakarėse Kinijos URM atstovas Ma Zhaoxu pakartojo savo šalies poziciją, jog Dalai Lama siekia Tibeto nepriklausomybės, nors tremtyje gyvenantis budistų lyderis neigia turįs tokių ketinimų.
"Tikrasis Dalai vizitų kitose šalyse tikslas - propaguoti Tibeto nepriklausomybę ir griauti draugiškus Kinijos santykius su atitinkamomis šalimis, - sakė pareigūnas. - Kinijos vyriausybė griežtai priešinasi Dalai Lamos dalyvavimui separatistinėje veikloje bet kurioje šalyje ir bet kokiu lygiu".
Ekonominis bendradarbiavimas
Susitikimo metu ES ir Kinija planuoja pasirašyti sutartis dėl partnerystės mokslo ir technologijų, atsinaujinančios energijos srityse, taip pat dėl smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių bendradarbiavimo.
Anksčiau šį mėnesį Briuselyje vykusiose aukšto lygio derybose ES komisarai ir Kinijos delegacija, kuriai vadovavo vicepremjeras Wang Qishanas, sutarė, kad prekyba ir investicijos nuties kelią ekonomikos atsigavimui.
Per kelerius pastaruosius metus Kinijos ir Europos Sąjungos prekybiniai ryšiai tapo itin glaudūs: ES tapo pagrindine Kinijos prekių eksporto rinka, o Kinija yra antroji didžiausia ES prekybos partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų.
Pirmadienį ES statistikos biuras Eurostat paviešino naujus ES-Kinijos prekybos duomenys. 2008 m. eksportas į Kiniją išaugo iki 78 mlrd. eurų, lyginant su 2000 m. 26 mlrd. Per tą patį laikotarpį importas iš Kinijos išaugo nuo 75 mlrd. iki 248 mlrd. eurų.
Nepaisant didėjančio prekybos deficito, kai kurie ES politikai Kinijos rinką mato, kaip galimą išeitį iš finansų krizės.
"Auganti Kinijos vidurinioji klasė yra patraukti rinka ES prekėms,“ – sakė už išorės santykius atsakinga komisarė Ferrero-Waldner, cituodama Europos idėjų tinklo pateiktą ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad 2060 m. Kinija ir Indija apims iki 50 proc. pasaulio rinkos.
Manoma, kad susitikimo metu Kinijos premjeras Wen Jiabao paragins Europą švelninti prieš dempingą nukreiptas priemones, tačiau ES to neskuba daryti ir ragina pačią Kiniją lengvinti verslo steigimo sąlygas.
Klimato kaitos klausimai
ES taip pat nori įtikinti Pekiną prisiimti ambicingus įsipareigojimus ribojant taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis svarbiame tarptautiniame viršūnių susitikime, kuris gruodį vyks Kopenhagoje.
ES neoficialiai užsimena, kad gali skirti finansavimą Kinijai, kad pastaroji imtu diegti daugiau žaliųjų technologijų. Ir nors šios dienos susitikime vargu ar bus priimti konkretus finansiniai susitarimai, tačiau Komisija ragins Kiniją diegti daugiau aplinką tausojančių technologijų.
Tačiau Pekinas anksčiau yra pabrėžęs, kad Kinija jau dabar stengiasi smarkiai sumažinti anglies dvideginio emisiją, taip pat reikalauja, kad taršos apimtis mažintų ir kitos turtingos išsivysčiusios šalys.
Kinijos ekonomikos stimuliavimo planas
Kol ES siekia gauti lengvesnį priėjimą prie Kinijos vidaus rinkos, patys Kinijos politikai nerimauja dėl savo pačios ekonomikos, kuri iš esmės paremta mažos vertės prekių eksportu.
Zhe Song, Kinijos ambasadorius ES, teigė, kad jo šalis susiduria su nemažomis eksporto problemomis: „Mes visi baiminamės, kad ekonominė recesija gali sukelti socialinius neramumus“.
Tačiau jis pridūrė, kad jo šalies ekonomika išlieka stabili ir ekonomikos skatinimo planas pradeda duoti teigiamų rezultatų.
Kinijos valdžia savo ekonomikos palaikymui skyrė virš 400 mlrd. eurų, kas sudaro apie 14 proc. 2008 m. šalies BVP.
Tačiau analitikai abejoja ar skirtos milžiniškos lėšos duos teigiamų rezultatų ilgalaikiame laikotarpyje, kadangi didžioji jų dalis jau yra išleista.
