Nors ramadanas prasideda kiekvienais metais tą pačią dieną, dėl musulmonų pasaulyje naudojamo Mėnulio kalendoriaus ciklų tiksli data nuolat skiriasi. Šiais metais absoliučiai daugumai pasaulio musulmonų ramadanas prasidės šį vakarą, po saulėlydžio sukalbėjus maghrib maldą.
Tikintiesiems negalima dienos metu ginčytis, keiktis, rūkyti ar mylėtis. Kiekvienas rytas prasideda dar prieš aušrą, kad tikintysis spėtų pavalgyti ir atlikti fajr maldą. Prižiūrint suaugusiesiems galima pasninkauti ir vaikams, taip jie auklėjami tikėjimo, dievobaimingumo ir disciplinos. Išimtys daromos tik rimtoms priežastims: moterims, kurios jaučia, kad prasidėjo jų menstruacijų ciklas, nėštumo, gimdymo metu. Taip pat žmonėms, kurie dėl savo darbo negali pasninkauti, tačiau šie turėtų triskart per dieną pamaitinti vargšus. Jeigu žmogus dėl rimtos priežasties negali pasninkauti ramadano metu, jam yra leidžiama atlikti pareigą tada, kai sveikata ar gyvenimo aplinkybės tai leis.
Ramadanas – tai ne tik susilaikymas ir asketizmas. Tai pasaulį keičianti jėga ir nenuspėjamas metas, kai pasireiškia nevaldomas vartotojiškumas, stebinantys konfliktai ir nesąžiningas politikų elgesys.
Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia penkis visuomenei nelabai žinomus faktus apie ramadaną.
1. Didelis verslas
Šiuo metu nepavyksta pasiekti pirkimo ir vartojimo karštinės, kylančios per Kalėdas, tačiau ramadanui tenka garbinga antroji vieta. Tada tikrai krinta dirbančiųjų produktyvumo lygis, stoja valdžios institucijų darbas, bet prekybos centrai, tarkime, Stambule (Turkija), yra perpildyti.
Prabangių automobilių prekeiviams Rijade (Saudo Arabija) – tai bene užimčiausias laikas per metus. Greitojo maisto restoranai teikia specialius naktinio maisto pasiūlymus savo klientams, o egiptiečiai šiuo metu perka beveik dvigubai daugiau maisto nei įprastai. Televizijos taip pat pateikia savo svarbiausias programas ir skaičiuoja didžiausią žiūrovų skaičių ramadano laikotarpio naktimis, kai baigiasi pasninko valandos.
2. Prasižengusiuosius išplaka
Iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio didžiojoje musulmoniško pasaulio dalyje ramadanas buvo laikomas savanorišku, tačiau vėliau padėtis tapo griežtesnė. Pavyzdžiui, šiandien ramadano nesilaikymas Ačehe (Indonezija) yra baudžiamas rykštėmis. 2009-aisiais Egipto vidaus reikalų ministerija taip pat priėmė nuostatas, pagal kurias valgymas dieną per ramadaną prilygsta nusižengimui.
3. Karinis suaktyvėjimas
Religinis paklusnumas ne visada sutapdavo su taikumu. Pranašas Mahometas pradėjo pirmąjį musulmonų karą prieš kitatikius iš Mekos būtent per ramadaną. Jom Kipuro karą su Izraeliu Egiptas, Jordanija ir Sirija taip pat pradėjo per šventąjį mėnesį. Pastarosiose trijose šalyse šis karas vadinamas ramadano karu.
Šiandien verta paminėti ir Iraką, kur ramadano metu labai padaugėja prieš JAV ar sąjungininkų kariuomenę nukreiptų antpuolių. Pavyzdžiui, 2007-aisiais užfiksuota 1 400 tokių incidentų. Ramadanas taip pat gali ir komplikuoti karines operacijas. Tarkime, per Tora Boros mūšį Afganistane kai kurie afganistaniečiai kariai pareiškė norą vykti namo prieš aušrą, kad galėtų pavalgyti.
4. Globalizacijos vaidmuo
Ramadano taisyklių ne taip lengva laikytis 45 mln. Vakarų pasaulio musulmonų. Darbo tempai šiuo metu nemažėja, be to, jiems reikia visas dienas praleisti valgančių ir geriančių kolegų draugijoje. Jiems pagalbą ėmė siūlyti interneto svetainės, teikiančios patarimus, įtakingi dvasininkai taip pat padarė tam tikrų nuolaidų musulmonams, gyvenantiems ne Vidurio Rytuose.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje netgi buvo nustatytos taisyklės, leidžiančios musulmonams, gyvenantiems kraštuose, kuriuose saulė vasaros metu beveik nenusileidžia, baigti ramadaną gamtos laiku, pagal kurį gyvena Meka.
5. Tironų veiksmai
Pasauliniai diktatoriai jau seniai naudojasi ramadanu savo tikslams pasiekti. Štai Saparmuradas Nijazovas (Serdaras Saparmuratas Turkmėnbašis didysis, 1940–2006 m.), jau miręs absoliutus Turkmėnijos valdovas, 2005-aisiais ramadano metu nuo bausmių atleido 8 145 kalinius.
Tą patį kelią pasirinko autokratai tiek Alžyre, tiek Sirijoje. Buvęs Irako vadovas Sadamas Huseinas (1937–2006 m.) ciniškai naudojosi šiuo laikotarpiu, pateikdamas laikinus ugnies nutraukimo pasiūlymus Iranui šių šalių karo metu.
2008 metais, kai JAV sekretorė Condoleezza Rice lankėsi Libijoje, šalies diktatorius Muamaras Kadafis atsisakė paspausti jai ranką. Jo aiškinimu, per ramadaną negalima liesti moterų, nepaisant to, kad nuolat leido laiką savo pagarsėjusių asmens sargybinių moterų draugijoje. Šis įvykis tik pabrėžė faktą, kad šventasis islamo mėnuo visuomet buvo šventumo ir pasaulietiškumo mišinys.
