Gruodžio 25-ąją iš Pietų Amerikos pakrantės į kosmosą pakilo raketa su tikra dovana žmonijai: 9 mlrd. eurų vertės teleskopu, kuris padės mokslininkams atsakyti į amžinus klausimus – kas mes esame, ir kur atsiradome, ir ar visatoje esame vienui vieni. Tačiau tai buvo tik pirmas žingsnis.
Dabar – praėjus dviem savaitėms nuo paleidimo – Jameso Webbo teleskopas kosmose pagaliau visiškai išskleidė savo veidrodį, susidedantį iš 18-kos auksu dengtų, šešiakampių dalių.
„Tai buvo didelis palengvėjimas. Tikrai tą matėte. Kai paskutinis veidrodis atsistojo į savo vietą – žmonės džiaugėsi ir sveikino vienas kitą“, – sako WEBB projekto vadovas Bill Ochs.
„Pirmosios nuotraukos baisios, neryškios. Jame yra 18-ka veidrodžių – kiekvienas atlieka savo darbą ir mes turime juos visus suderinti, tai ilgas ir sudėtingas procesas. Norime, kad pamatę vaizdus suprastų, kodėl jis kainavo 10 mlrd. dolerių“, – aiškino mokslininkė Jane Rigby.
Iki šiol viso pasaulio kosmoso mėgėjus ir ne tik juos žavi jau 30 metų į Žemę informaciją siunčiančio Hubblo teleskopo nuotraukos. Hubblo teleskopas į visatos platybes žvelgia optiniais prietaisais ir mato ultravioleto spindulius. Hubblo nuotraukose – už milijonų šviesmečių esančių ar buvusių galaktikų ir žvaigždžių nuotraukos.
O Jameso Webbo teleskopas yra infraraudonųjų spindulių. Jis net 100 kartų jautresnis už Hubblą. Webb‘as skries 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės, ir užsidengęs nuo Saulės šviesos didžiuliu skydu – žvelgs dar giliau į visatą ir į praeitį.
„Žvelgdamas į infraraudonuosius spindulius jis galės matyti molekules aplink naujai besiformuojančias žvaigždes. Žinosime iš kokių elementų susideda jaunos saulės sistemos. Taip pat matysime aplink žvaigždes skriejančių planetų atmosferas. Matysime ir anglies molekules, kurios būtinos gyvybei“, – sakė NASA astrofizikas Tom Greene.
Mokslo pasaulis jau dabar vadina Jameso Webbo teleskopą revoliuciniu, atveriančiu žmonijai naują astronomijos erą.
