LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Mums reikia klientų – klientams reikia mūsų, skandavo Prancūzijos prostitutės nepritardamos įstatymui, apribojančiam prostituciją. Dėl šios priežasties žinomas rašytojas Fredericas Beigbederis irgi pasirašė „343 niekšų peticiją – neliesk mano kekšės“, sako LRT radijo bendradarbis Prancūzijoje Valdas Papievis.
Vokietijoje taip pat pripažįstama, kad prostitucija – moderni vergystė, tačiau siūloma ją ne drausti, o stiprinti šių moterų teises.
Prancūzija nusprendė kovoti prieš prostitučių klientus
Lietuvoje vis diskutuojama apie siūlymus legalizuoti prostituciją, o Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur tai yra legalu, svarstoma apriboti šią veiklą. Trečiadienį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja balsų dauguma priėmė įstatymą, įvedantį naujas priemones, kuriomis siekiama mažinti prostituciją ir kovoti prieš seksualinį išnaudojimą. Senate tai irgi bus svarstoma, bet įstatymas kelia daug diskusijų.
LRT radijo bendradarbis Prancūzijoje Valdas Papievis sako, kad šioje šalyje už pačią prostituciją nebaudžiama, bet draudžiama daug su ja susijusių veikų. Nuo 1946 m. uždrausti viešnamiai, draudžiama sąvadauti, griežtos bausmės numatytos, jei į prostituciją įtraukiami nepilnamečiai. Baudžiama, jei seksualiniu išnaudojimu nusikalstamos tarptautinės grupuotės.
„Mažinti prostituciją siekia visos valdžios, nors siūlomos priemonės skirtingos. 2003 m., kai vidaus reikalų ministru buvo Nicolas Sarkozy, priimtas įstatymas, kuriuo uždraustas bet koks, net ir pasyvus galimų klientų verbavimas viešose vietose. Už tai numatyta net 3 750 eurų bauda“, – primena V. Papievis.
Dabar priimto įstatymo esmė ta, kad atsakomybė ir bausmė perkeliama klientui, o N. Sarkozy įstatymo nuostatos panaikinamos, sako LRT radijo bendradarbis. Taigi vilioti, verbuoti gatvėse, kitose viešose vietose nebedraudžiama, tačiau sučiuptam klientui pirmą kartą teks sumokėti 1,5 tūkst. eurų, kitą kartą – dvigubai daugiau.
Pasak V. Papievio, naujas įstatymas numato ir kitų priemonių, kuriomis siekiama mažinti prostituciją: „Šio verslo nusprendusiems atsisakyti asmenims bus teikiama profesinė bei socialinė parama. O jei tas asmuo – neteisėtai gyvenantis užsienietis, jis gaus ir buvimą šalyje legalizuojančią 6 mėnesių gyvenimo kortelę. Vėliau tas laikas gali būti pratęsiamas.“
Vis dėlto šį įstatymą visuomenė vertina prieštaringai. „Įstatymo priešininkai teigia, kad jo nuostatos veidmainiškos, jomis dar labiau didinama prostitučių izoliacija, pažeidžiamumas. Varžant jų tiesioginį kontaktą su klientais, dar labiau padidės tarpininkų (sąvadautojų) vaidmuo“, – kalba V. Papievis.
Anot jo, pradėjus svarstyti įstatymą, penktadienį prie Nacionalinės Asamblėjos vyko dvi demonstracijos. Įstatymo šalininkai šaukė „Moters kūnas – ne prekė“. O priešininkai kreipėsi tiesiai į deputatus: „Jūs gulite su mumis, o balsuojate prieš mus.“ Taip pat protestuojanti pusė skandavo „Kur, kada, kaip, už kiek – mano reikalas, mano kūnas priklauso man“, „Mums reikia klientų – klientams reikia mūsų“.
V. Papievis mini ir dvi prieš įstatymą pasisakančias peticijas. Viena – provokuojama „343 niekšų peticija – neliesk mano kekšės“, kurią pasirašė ir Lietuvoje žinomas rašytojas Fredericas Beigbederis. Po nuosaikesne peticija parašus padėjo labai daug Prancūzijos įžymybių, pavyzdžiui, dainininkas Charles Aznavouras, aktorė Catherine Deneuve.
Vokietijoje bus griežtesni įstatymai
Būsima Vokietijos vyriausybė taip pat planuoja peržiūrėti įstatymą dėl prostitucijos. Tačiau, pasak LRT radijo bendradarbės Vidos Kaliucos, ten jos uždrausti kol kas neketinama: „Kadangi šis verslas Vokietijoje labai išplitęs, jį siūloma labiau reguliuoti. Jei būsimoji vyriausybė (krikščionys demokratai ir socialdemokratai) sukurs didžiąją koaliciją, bus įvesti griežtesni įstatymai.“
V. Kaliuca sako, kad 2002 m. įvestas įstatymas legalizavo prostituciją. Prostitutės gali mokėti socialinį draudimą, turėti darbo sutartį, nebaudžiami nei klientai, nei sąvadautojai. Taip pat prostitutės turi mokėti mokesčius.
Vis dėlto tai ne tik legalizavo prostituciją ir padėjo toms, kurios buvo pogrindyje, bet ir išplėtė šį verslą, kalba V. Kaliuca. Svarbiausia šiuo atveju – prievartinė prostitucija: moterys vežamos ne tik iš Afrikos ir Azijos, bet ir iš Rytų Europos. „Planuojama, kad turėtų būti baudžiamas ir klientas, jei jis matė, kad prostitutė šia veikla užsiima ne savo valia“, – pabrėžia ji.
Pasak V. Kaliucos, viena pagrindinių Vokietijos feminisčių Alice Schwarzer parengė peticiją, po kuria pasirašė labai daug garsių žmonių. Jie reikalauja uždrausti prostituciją, nes tai moderni vergystė, kūnų pardavimas. Tačiau visuomenė supranta, kad prostitucijos panaikinti neįmanoma.
Todėl, kaip teigia LRT radijo bendradarbė, manoma, jog reikia daugiau priežiūros, kad nebūtų mažamečių ir prievartinių prostitučių. Kiti reikalauja geriau padėti šioms moterims pasitraukti iš prostitucijos. „Pavyzdžiui, suteikti joms galimybę pasilikti Vokietijoje, nes šiuo metu užsienietė prostitutė, nebenorinti dirbti šiame versle, išsiunčiama atgal į savo šalį. Nebent pasako, kad buvo laikoma prievarta ir liudija teisme prieš savo kankintojus“, – kalba V. Kaliuca.
Jos teigimu, daug politikų ir visuomenės veikėjų reikalauja sustiprinti šių moterų teises, o ne stengtis bausti klientus. Vienas pagrindinių jų argumentų Švedijos pavyzdys. Kai Švedijoje prostitucija buvo uždrausta, ypač padaugėjo kankintų prostitučių ir išprievartavimų.
