Per sekmadienį vykusius rinkimus E.Macronas surinko apie 23,9 proc. balsų ir šiek tiek pirmauja prieš Nacionalinio fronto (FN) lyderę M.Le Pen, už kurią balsavo 21,4 proc. rinkėjų, rodo beveik galutiniai rezultatai, paskelbti Vidaus reikalų ministerijos.
Antrasis rinkimų turas vyks gegužės 7 dieną.
„Jau ištisus mėnesius, taip pat šiandien, girdėjau Prancūzijos žmonių abejones, pyktį ir baimę. Taip pat jų troškimą, kad vyktų pokyčių“, – 39 metų E.Macronas sakė Paryžiuje susirinkusiems tūkstančiams jo džiūgaujančių šalininkų.
Jis pažadėjo suvienyti „patriotus“ savo programa ir atnaujinti Prancūzijos politiką bei modernizuoti šalį, taip pat įveikti M.Le Pen ir „nacionalistų grėsmę“.
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu staigiai pakilo; jį nusmukdę nuogąstavimai, kad Prancūzija pasitrauks iš bendrosios valiutos zonos ir Europos Sąjungos sumažėjo, pasiekus proveržį E.Macronui, kadenciją baigiančio socialisto prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) vyriausybėje dirbusiam ekonomikos ministru.
Buvęs investicinės bankininkystės specialistas, sužavėjęs Prancūziją santuoka su savo buvusia vidurinės mokyklos mokytoja, sakė, kad rinkimų rezultatai aiškiai rodo tradicinių partijų atmetimą.
Faktas, kad pirmąkart per pastaruosius šešis dešimtmečius į rinkimų antrąjį turą nepateko joks kandidatas iš pagrindinių partijų – Respublikonų arba Socialistų – byloja apie sukrečiančius nacionalinės politikos pokyčius.
„Iššūkis – visiškai atitrūkti nuo sistemos, ilgiau kaip 30 metų nesugebėjusios rasti sprendinių mūsų šalies problemoms“, – sakė E.Macronas, jau derinantis strategiją prieš birželį vyksiančius itin svarbius parlamento rinkimus.
Prezidento rinkimų kampanija smarkiai suskaldė ir demoralizavo Prancūziją, nuo 2015 metų tapusią virtinės teroro atakų taikiniu ir įstrigusią lėto ekonomikos augimo fazėje.
Kreipdamasi į savo šalininkus M.Le Pen savo ruožtu gyrė „istorinį balsavimą“ ir pridūrė: „Pirmasis etapas įveiktas.“
E.Macronas, niekada anksčiau nekandidatavęs jokiuose rinkimuose ir tik prieš 12 mėnesių įkūręs savo centristinį judėjimą, kurios branduolį sudaro paprasti aktyvistai, į antrąjį turą žengs būdamas aiškus favoritas.
Sekmadienio vakarą paskelbtos naujausios prognozės rodo, kad verslui palankus E.Macronas lengvai įveiks M.Le Pen, pastarąją savaitę sugriežtinusią prieš emigrantus ir ES nukreiptą retoriką.
Rinkimai Prancūzijoje atidžiai stebimi, tikintis įžvelgti ženklų, kiek populistinės nuotaikos yra sustiprėjusios po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu ir Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumo už pasitraukimą iš ES.
Per rinkimų kampaniją E.Macronas tvirtino, kad Prancūzija yra „priešgyniautoja“ – pasiruošusi balsuoti už globalizaciją palaikantį liberalą, kai pasaulyje stiprėja dešinieji nacionalistai.
„Tai atvirumo, visuomeniško mąstymo pergalė“, – naujienų agentūrai sakė 60-metė menininkė Marie-Helene Visconti, E.Macrono šalininkė. Ji kalbėjo šio kandidatų rinkimų vakarėlyje, per kurį buvo greta prancūzų trispalvės buvo mojuojama ES vėliava.
Le Pen seka tėvo pėdomis
Ko gera, M.Le Pen atkartos savo tėvo rinkimų istorijos scenarijų: Jeanas-Marie Le Penas 2002 metais irgi buvo patekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, ir šis pasiekimas tąsyk smarkiai supurtė Prancūziją.
Vis dėlto J.-.M.Le Penas patyrė skaudų pralaimėjimą, kai vyraujančios politinės krypties partijos susivienijo, kad užkirstų jam kelią į valstybės vadovo postą.
Nors M.Le Pen ir atsiliko nuo E.Macrono, FN rinkimų vakarėlyje buvusiame angliakasių miestelyje Henen Bomone šalies šiaurėje liejosi džiaugsmas ir buvo giedama „Marselietė“ – nacionalinis himnas.
M.Le Pen sakė, kad antrasis rinkimų ratas bus kova dėl Prancūzijos ateities. Jos vizija – kad Prancūzija pasitrauktų iš ES ir smarkiai sugriežtintų savo sienų apsaugą – radikaliai skiriasi nuo jos oponento idėjų.
„Per šiuos rinkimus pagrindinis klausimas – nevaldoma globalizacija, kelianti pavojų mūsų civilizacijai, – kandidatė sakė savo šalininkams. – Arba toliau eisime link visiško reguliavimo panaikinimo, be jokių sienų ir be jokios apsaugos ... masinės imigracijos ir laisvo teroristų judėjimo ... arba pasirinksite Prancūziją.“
Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) ultradešiniosios stovyklos ekspertė Nonna Mayer sakė, kad M.Le Pen pergalė nėra neįmanoma, „bet atrodo mažai tikėtina, kad ji nugalės antrajame rate“.
„Jeigu ji laimės, akivaizdu, kad būtų laimėjęs antieuropietiškas, protekcionistinis, izoliacionistinis kursas, o tai galėtų sukelti nerimą keliančių pasekmių Europai ir Prancūzijai“, – pridūrė ji.
Nors E.Macronas žada „atnaujinti Europos kūrimo procesą“, griežta euroskeptikė M.Le Pen, kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas ir nacionalistas Nicolas Dupont'as-Aignanas drauge surinko maždaug 46 proc. balsų.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį pasveikino E.Macroną ir palinkėjo jam sėkmės. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai taip pat palinkėjo centristui „geriausios kloties“.
Palaikymas Macronui
E.Macronas iškart sulaukė palaikymo iš nesėkmę patyrusių savo varžovų socialisto Benoit Hamono ir respublikono Francois Fillono.
B.Hamonas, kuris, kaip rodo prognozės, turėjo surinkti vos 6,4 proc. balsų, sakė, kad kairysis sparnas patyrė „istorinį sutriuškinimą“. Jis taip pat paragino rinkėjus užkirsti kelią į prezidento postą M.Le Pen, pavadinęs ją „respublikos prieše“.
Jo pavyzdžiu suskubo pasekti ir skandalų persekiojamas F.Fillonas, kuris pareiškė: „Nėra jokios kitos alternatyvos, tik balsuoti prieš kraštutinę dešinę“.
F.Fillonas anksčiau laikytas prezidento rinkimų favoritu, tačiau sausį jo kampanija patyrė triuškinamą smūgį, kai jis sulaukė kaltinimų, kad buvo fiktyviai įdarbinęs Didžiojoje Britanijoje gimusią sutuoktinę savo padėjėja parlamente.
Prognozės rodo, kad F.Fillonas sekmadienį turėjo surinkti apie 20 proc. balsų.
Tuo tarpu parama komunistų palaikomam kandidatui J.-L.Melenchonui pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo – padidinti savo populiarumą jam padėjo sėkmingas pasirodymas dviejuose televizijos debatuose.
J.-L.Melenchonas sekmadienį turėjo surinkti 19,6 proc. balsų, ir toks rezultatas puikiai atspindi visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą valdančiuoju politiniu elitu.
Padidintas saugumas
Balsavimas vyko padidinto saugumo sąlygomis po praėjusį ketvirtadienį sostinės Eliziejaus Laukų bulvare įvykdyto policininko nužudymo, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“.
Prancūzijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžių sukrėtusių džihadistų atakų. Sekmadienį saugoti rinkėjų buvo pasiųsti maždaug 50 tūkst. policininkų ir 7 tūkst. karių.
Ketvirtadienio išpuolis buvo viena iš virtinės kruvinų pastarųjų metų atakų, kurios nuo 2015-ųjų nusinešė daugiau nei 230 gyvybių.
Sekmadienio rinkimuose antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje galėjo balsuoti beveik 47 mln. žmonių. Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas sudarė apie 78 nuošimčius.
