NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pritarė Prancūzijos ketinimui vėl užimti vietą Šiaurės Atlanto aljanso karinėje vadovybėje.
Jungtinės Valstijos, savo ruožtu, pasveikino Prancūziją, nutarusią grįžti į NATO. „Mes sveikiname (tokį) pranešimą“, - sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Gordonas Johndroe.
Atitinkamą pareiškimą padarė NATO atstovas spaudai Jamesas Appaturai, Prancūzijos prezidentui pateikus eilinę šalies gynybos „Baltosios knygos“ versiją. Joje pažymima, kad „niekas netrukdo Prancūzijai dalyvauti NATO karinių struktūrų darbe“.
„Suprantama, pati Prancūzija tiksliai nuspręs, kada ir kaip Paryžius panorės atnaujinti darbą NATO struktūrose“, - pažymėjo J.Appaturai.
„Prancūzija išlieka nepriklausoma sąjungininke, laisva partnere, - savo ruožtu pažymėjo prezidentas. - Kadaise Charles‘io de Gaulle‘io įtvirtinti principai artimi ir man - Prancūzija bet kokiomis aplinkybėmis išsaugos sprendimų dėl Prancūzijos karių siuntimo į užsienį laisvę, - pareiškė Nicola Sarkozy. - Taikos metu Prancūzija niekur nesiųs NATO vadovaujamo kontingento. Nacionalinė branduolinė programa taip pat yra visiškoje Prancūzijos žinioje“.
Prancūzija NATO nare buvo iki 1966 metų, bet nuo paskutiniojo praėjusiojo amžiaus dešimtmečio Paryžius ir Šiaurės Atlanto sąjungos pozicijos vėl ėmė artėti viena prie kitos, ypač Europos gynybos politikos srityje.
