Laukiama, kad pirmadienį į specialią sesija Versalio rūmuose susirinkę Prancūzijos parlamentarai priims reikšmingą Konstitucijos pataisą, reikalingą ES Reformų sutarčiai ratifikuoti, skelbia „EU Observer“.
Balsavime dalyvaus 577 parlamentarai bei 330 senatorių. Kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, reikalingos Lisabonos sutarčiai ratifikuoti, „už“ turi balsuoti 60 proc. visų balso teisę turinčių politikų. Valdančiosios centro-dešinės „Sąjunga už liaudies judėjimą“, kuriai atstovauja ir šalies prezidentas Nicolas Sarkozy, teigia balsuosianti už, tuo tarpu socialistai pareiškė balsavime nedalyvausiantis.
Ratifikavus sutartį, būtų galima užversti juodąjį ES bei Prancūzijos santykių puslapį, kuris prasidėjo, kai prancūzai referendume atmetė Lisabonos sutarties pirmtakę ES Konstitucinę sutartį. Po to, kai praėjusiais metais tapo Prancūzijos prezidentu, N. Sarkozy žadėjo grąžinti šalį į Europos širdį. Vienas iš prezidento prioritetų būtent ir buvo ankstyvas ES Reformų sutarties ratifikavimas. Jei pirmadienio balsavimas dėl Konstitucijos pataisos praeis sklandžiai, tikimasi, kad Reformų sutartis bus ratifikuota trečiadienį arba ketvirtadienį.
Prezidentas N. Sarkozy kategoriškai atmetė idėją, kad Lisabonos sutartis gali būti ratifikuota referendumo keliu. Viena vertus, prancūzai jau kartą referendume buvo sužlugdę ES Konstitucinės sutarties priėmimą, kita vertus, jei Paryžius nuspręstų rengti referendumą, tai juo greičiausiai pasektų ir kitos ES valstybės, o ypač Didžioji Britanija. Toks kelias ypač apsunkintų sutarties ratifikavimą.
Tiesa, jei Prancūzijoje Reformų sutartis greičiausiai bus ratifikuota, tai netikėtų problemų kilo Slovakijoje. Valdantiesiems bei opozicijai nesutariant dėl vieno įstatymo priėmimo, buvęs premjeras, o dabar į trijų partijų valdančiąją koaliciją įeinančios politinės jėgos „Judėjimas už demokratinę Slovakiją“ lyderis Vladimiras Mečiaras pagrasino, kad, nepavykus susitarti, bus rengiamas referendumas. Slovakija buvo viena iš aštuoniolikos valstybių, ratifikavusių ir ES Konstitucinę sutartį. Pirmoji Konstituciją, kaip žinia, buvo ratifikavusi Lietuva.
