Abejiems Rusijos parlamento rūmams pirmadienį pritarus Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybei, Prancūzija šaukia nepaprastąjį vadovų susitikimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiams aptarti.
Kaip pirmadienį rašo internetinis dienraštis „euobserver.com“, susitikimas, kurio reikalauja daugelis ES valstybių, vyks Briuselyje rugsėjo 1 dieną. Susitikime bus tariamasi dėl ES pagalbos Gruzijai ir dėl bloko santykių su Rusija ateities.
Tokį sprendimą Prancūzija priėmė po šeštadieninio pokalbio su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu Prancūzijos vadovas Nicola Sarkozy nesėkmingai pareikalavo Maskvą nedelsiant išvesti savo karinius dalinius iš Počio ir Senakio miestų Gruzijoje.
Berlynas pageidauja šiltų santykių su Maskva
Rusija penktadienį tvirtino pabaigusi išvesti savo kariuomenę iš Gruzijos, tačiau likę 2600 šios valstybės kariai „buferinėje zonoje“ tarp Pietų Osetijos ir Abchazijos suneramino Vakarus.
Tokiam Rusijos elgesiui nepritaria nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nei Prancūzija, nei Didžioji Britanija. Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijai akivaizdžiai nesiseka įvykdyti savo įsipareigojimų, pridurdami, jog pastangos įsteigti kontrolės punktus buferinėje zonoje nėra numatyta tekste. D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas tvirtina esąs „giliai sunerimęs“ dėl to, jog Rusija tiesiog nesilaiko susitarimo.
Vienintelė Vokietija nesutiko pasmerkti Rusijos. Tiesa, kaip teigia pirmadienio „euobserver.com“, sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel per nacionalinį televizijos kanalą pareiškė, kad Rusija vis dar neišpildė savo įsipareigojimų įgyvendinti 6 punktų taikos planą - išvesti savo karius į prieškonfliktinę zoną ir pridūrė, jog pasitikėjimas Rusija yra pastatytas ant kortos.
Tačiau posovietinio bloko valstybėms, palaikomoms D. Britanijos ir Švedijos, siūlant įšaldyti ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartį, bevizį režimą ir boikotuoti 2014 metais Rusijoje vyksiančias žiemos olimpines žaidynes, Vokietija santūriai patylėjo. Ji netgi pasisakė prieš tai, kad būtų įšaldyti ES ir Rusijos santykiai. Be to, penktadienį atlikta šios šalies gyventojų apklausa parodė, kad 58 procentai vokiečių nenori, jog Gruzija prisijungtų prie NATO aljanso vien todėl, kad bijo, jog toks poelgis atvėsins Berlyno santykius su Maskva.
Rusija: Europos „taikdariams“ reikia leidimo
Rusijos generolas Anatolijaus Nogovitsinas tokį Rusijos žingsnį nesitraukti iš Počio uosto teisina tuo, jog ten likę kovotojai yra ne rusų kariai, o taikdariai. Dėl to per šeštadienį Maskvoje vykusią spaudos konferenciją A. Nogovitsinas pareiškė, kad Rusijos kariniai daliniai iš Počio nesitrauks ir imsis šio uosto kontrolės, tvirtino internetiniai dienraščiai BBC ir „guardian.co.uk“.
Nors penktadienį ir šeštadienį Gruzijos ginkluotosios pajėgos perėmė pagrindinės – rytų-vakarų magistralės kontrolę, o Gorio gyventojai sugrįžo į savo namus, Gruzija toliau kaltina Maskvą. Šeštadienį apie tūkstantis neapsikentusių gruzinų netoli Počio surengė demonstraciją, nukreiptą prieš Rusiją. A. Nogovitsinas sako, kad Rusija toli gražu nėra Sovietų Sąjunga ar kokia nors kita „Blogio Imperija“, ir kaltina Gruziją, esą ši Pietų Osetijoje rengia sabotažą ir ruošiasi „tolimesniems veiksmams“. Jis taip pat perspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos imsis performuoti Gruzijos karines pajėgas, Rusijai gali tekti papildyti „taikdarių“ gretas.
Kaip pirmadienį rašo „euobserver.com“, Rusija irgi davė suprasti , kad ES, prieš siūlydama Rusijos „taikdarius“ pakeisti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojais, pirmiausiai turi gauti Abchazijos ir Pietų Osetijos pritarimą.
Kas toliau?
Pagal susitarimą, Rusija privalo išvesti savo karines pajėgas už linijos, kurią ji peržengė įsiverždama į Gruziją rugpjūčio 7-8 dienomis. Kaip sako analitikai, miglotas sutarties tekstas, leidžiantis Rusijai imtis „pagalbinių saugumo priemonių“, suteikia galimybę Maskvai sutartį interpretuoti taip, kaip jai patinka.
Tačiau kaip pastebi „euobserver.com“, Prancūzijos iniciatyva sušaukti vadovų susitikimą Gruzijos klausimams aptarti žymi pokytį ES politikoje – mat kiek anksčiau Prancūzija ignoravo tokį Lenkijos siūlymą.
Kad ES ir Rusijos santykiai turi keistis, tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. P. Vaitiekūnas korespondentui iš Briuselio teigė, jog reikia liautis apsimetinėjus, kad ES santykiai su Maskva bus kaip buvę. P. Vaitiekūnas irgi ragino ES pagalvoti apie diplomatines sankcijas Rusijai ir paspartinti Gruzijos bei Ukrainos narystę ES ir NATO struktūrose vien tam, kad parodytų Maskvai, jog ši, demonstruodama savo raumenis, nieko nebepasieks.
