Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis „visiškai slaptais“ dokumentais ir viešais šaltiniais, pranešė, kad nuo 2015 metų buvo leista eksportuoti karinės įrangos už maždaug 152 mln. eurų.
Pasak „Disclose“, didžioji dalis šios įrangos buvo „šiluminės kameros, skirtos daugiau nei tūkstančiui Rusijos tankų, taip pat navigacijos sistemos ir infraraudonųjų spindulių jutikliai naikintuvams ir sraigtasparniams“, pagaminti įmonių „Thales“ ir „Safran“, kurių didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė.
Tinklalapis pridūrė, kad tokio tipo tankai ir orlaiviai naudojami vasario 24 dieną Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.
2014-aisiais Maskvai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Europos Sąjunga tų pačių metų rugpjūtį įvedė ginklų embargą Rusijai.
Prancūzija nutraukė kontraktą parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus.
Tačiau visos šalies vyriausybės „kuo geriausiai išnaudojo Europos embargo spragą: jis netaikomas atgaline data“, tvirtino „Disclose“.
„Prancūzija griežtai laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos eksportu“, – reaguodamas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Herve Grandjeanas.
Visgi vadinamoji „senelio“ išlyga (angl. grandfather clause) dėl tęstinumo reiškia, kad „kontraktas, pasirašytas iki Krymo aneksijos, gali būti vykdomas... Tokią galimybę aiškiai numato sankcijų režimas“, sakė jis.
„Nuo 2014 metų su Rusija nebuvo pasirašyta jokių naujų kontraktų. Nuo karo Ukrainoje pradžios nebuvo jokių pristatymų į Rusiją“, – pridūrė H. Grandjeanas.
