Ir dabar jau aiškėja, ką Putinas turėjo omeny. Mėnesio pradžioje Ankara gavo labai grėsmingą signalą - Sirijoje veikianti Kurdų demokratinės sąjungos partija oficialiai Maskvoje atidarė savo biurą. Tai pirmasis partijos biuras užsienio valstybėje.
Tuo tarpu Sirijoje, partijos karinis sparnas naudojasi rusiškais ginklais ir Rusijos oro pajėgų pagalba tam, kad agresyviai plėstų savo teritorijas prie Sirijos-Turkijos sienos. Ankara ne be reikalo susirūpinusi. Nepaisant savo pavadinimo ši partija yra dukterinė organizacija nacionalistinės ir separatistinės Kurdistano darbininkų partijos (KDP), kuri intensyviai, visomis priemonėmis kovoja Turkijos pietrytinėje dalyje. Čia KDP aktyvistai perima miestų kontrolę, kasa apsauginius griovius ir kovoja su Turkijos saugumo pajėgomis snaiperių, granatų ir sprogmenų pagalba. Erdoganas yra pažadėjęs sunaikinti KDP, tačiau kova su šia organizacija trunka jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tačiau niekada KDP nebuvo tokia energinga ir neužėmė tokių palankių pozicijų kariniu ir diplomatiniu požiūriu kaip dabar. Pasinaudodama centrinės valdžios Irake ir Sirijoje žlugimu, KDP turi savo štabų Irake, Sirijoje ir netgi Turkijoje.
Andriaus citata_newInfographic
Galbūt rimčiausias KDP partijos pasiekimas yra indėlis kovojant su Islamo valstybe - tai jai padėjo užsitarnauti beprecedentį legitimumą tarptautinėje erdvėje. Nors 1997 metais Vašingtonas oficialiai KDP paskelbė teroristine organizacija ir tą patį padarė ir Europos Parlamentas, šiandien JAV specialiosios pajėgos treniruoja ir apginkluoja KDP dukterinę organizacija Sirijoje. Vašingtonas tokį bendradarbiavimą pateisina tuo, kad Kurdų demokratinės sąjungos partija yra ne tas pats kas KDP. Ir akivaizdžiai matyti pastangos taip panaikinti teroristinę etiketę. Jei šios pastangos duos vaisių, tai KDP bus pasiekusi neįtikėtinai daug.
Tačiau gali būti ir taip, jog tam, kad KDP įgyvendintų nepriklausomo Kurdistano svajonę, partijai nebūtina Vakarų pagalba ir geranoriškumas. KDP partijos vaidmuo kovoje su Islamo valstybe taip pat leido atgaivinti jos ryšius su seniausiu kurdų globėju – Rusija. Rusijos ir KDP kartu primena tikrai velnišką derinį. Dabar abi pusės turi bendrus priešus – Turkiją ir Islamo valstybę. Veikdama kartu su kurdais, Rusija gali kovoti su Islamo valstybe, bausti Turkiją, pergudrauti Jungtines Valstijas ir netgi skatinti nesantaiką tarp Turkijos ir JAV, taip silpnindama NATO.
Kurdai ir posovietinė Rusija
Užtenka pažvelgti į posovietinius laikus, kad paaiškėtų kurdų ir Rusijos ryšiai. Sovietų Sąjungos žlugimas 1991 metais nepažeidė santykių tarp Maskvos ir nuo 8-ojo dešimtmečio veikusios KDP.
Motyvai, kodėl Rusija bendradarbiavo su kurdais buvo dvejopi. Pirma, Rusija su kurdais turėjo reikalų jau daugiau kaip du dešimtmečius – tai kūrė ir istorinę atmintį ir, pavyzdžiui, bendrą infrastruktūrą. Tolimesnis ryšių palaikymas taip pat reiškė gana pigų Rusijos šiokios tokios įtakos palaikymą Viduriniuosiuose Rytuose. Tiksliau, „kurdų korta“ reiškia gerą atbaidymo strategiją dėl Turkijos paramos čečėnams ar kitiems kovotojams Kaukaze. Ir nors kurdų ir čečėnų klausimai yra panašūs savo forma, jie labai skiriasi poveikiu - Turkija yra mažesnė nei Rusija ir Turkijos kurdų yra nuo 12 iki 18 kartų daugiau nei Rusijos Čečėnų. Kurdų separatizmas kelia didesnių problemų Turkijai nei čečėnų separatizmas kada nors galėtų kelti Rusijai.
Rusijos kurdų žaidimas: įspėjimas Jungtinėms Valstijoms
Šiandien Rusija vėl aktyviai remia kurdų nacionalinį judėjimą. Niekas neturėtų stebėtis, kad Putinas, kaip ir jo pirmtakai, remiasi kurdais siekdamas Rusijos užsienio politikos tikslų. Taip pat ir Salihas Muslimas, Sirijoje veikiančios Kurdų demokratinės sąjungos partijos vadovas, taip pat kaip ir jo pirmtakai, laiko Rusiją savo partneriu siekdamas kurdų apsisprendimo teisės. Kurdai prisimena ilgą bendradarbiavimo istoriją. Rusija dabar gali kurdams daug pasiūlyti. Tai ne tik ginklų ir žvalgybinės informacijos šaltinis, bet ir karine prasme apsisprendęs veikėjas Sirijoje. Rusija, stipri diplomatiškai ir nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, gali pasiūlyti paramą kurdams labai įvairiais lygmenimis. Ir priešingai nei Jungtinės Valstijos, bendradarbiaudama su kurdais, ji nėra suvaržyta gerų santykių palaikymo su Turkija.
Tai nereiškia, kad Rusija neišvengiamai spaus dėl kurdų valstybingumo. Abi pusės vadovaujasi savo interesais: Maskvos prioritetas Sirijoje yra išgelbėti Basharo al-Assado rėžimą – ir nors Assadas yra pasirengęs pripažinti tam tikrą Sirijos kurdų autonimiškumą jis nieko nekalba apie visišką regionų atsiskyrimą ir sienų perbraižymą. Kiti stabdžiai skubėjimui yra faktas, jog suvereni kurdų valstybė oponuotų Iranui. O dabar Iranas yra Rusijai būtinas partneris kovojant Sirijoje. Nes tik dėka Irano armijos, Rusija gali sėkmingai paremti Assadą. Iranas dabar susiduria su žiauriu kurdų sukilimu, kuriam vadovauja kita dukterinė KDP organizacija (PJAK), ir tikrai nesvajoja apie nepriklausomą Kurdistaną. Iš tikrųjų, prieš Sirijos pilietinį karą Turkijos ir Irano santykiai buvo draugiški daugiausiai dėl bendrų ketinimų, susijusių su KDP.
Vis tik daugiau nei per tris dešimtmečius KDP įrodė, kad gali ne tik pasipriešinti Turkijos ir kitų šalių pastangoms ją sužlugdyti, bet ir tapti regioniniu žaidėju. Toks faktas garantuoja, kad kurdų valstybės klausimas išliks regioninėje darbotvarkėje. Nepaisant viso to, ar KDP pakilimo laikas kurdams iš tikrųjų naudingas, dar nėra aišku. KDP yra labai disciplinuota ir hierarchija paremta organizacija, kuri nėra nei liberali, nei demokratiška. Dėl to ji neturi vieningo palaikymo net tarp Turkijos kurdų.
Sėkmė dėl šalies apsisprendimo teisės retai ateina kartu su pagalba iš užsienio. Rusija yra tikra čempionė santykiuose su kurdais ir šiandien turi unikalią galimybę palengvinti jų judėjimo link nepriklausomo Kurdistano kelią. Mintis apie Putiną kaip Kurdistano krikštatėvį tikrai turėtų neleisti užmigti Turkijos prezidentui ir premjerui.
Galiausiai, Rusijos bendradarbiavimas su kurdais taip pat turėtų supurtyti Vašingtoną. Amerikos politikai dažnai ne taip perskaito Rusijos interesus ir nuolat nepakankamai įvertina Rusijos galimybes. Ši klaida buvo padaryta Gruzijoje, Ukrainoje ir dabar daroma Sirijoje. Nėra jokios paslapties, kad Putinas siekia sugriauti JAV sąjungas ir susilpninti NATO. Amerikiečių partnerystė su Sirijoje veikianti Kurdų demokratinės sąjungos partija jau labai pakenkė JAV santykiams su Turkija. Ir tai visiškai suprantama. Juk Sirijoje veikianti Kurdų demokratinės sąjungos partijos motininė organizacija smurtu siekia pakeisti politinę tvarką Turkijoje, ir šios partijos pergalė Sirijoje labai prisidėtų prie KDP stiprėjimo. Karas su KDP per pastaruosius metus Turkijoje jau pareikalavo apytiksliai 40 tūkstančių gyvybių ir tai tikrai ne pabaiga. Dėl to visiškai suprantamas nerimas, kad JAV tiekiami ginklai gali būti panaudoti ne tik prieš Islamo valstybę, bent ir atakuojant įvairius taikinius Turkijoje – tiek karinius, tiek ir civilinius.
Taigi, tarp visų pamokų, kurias amerikiečiai gali gauti, jie pirmiausiai turi suvokti, kad jie nėra vieninteliai žaidėjai ir jų įtaka kurdams yra ribota. Kurdai turi pasirinkimą ir Rusijoje KDP mato globėją su didele patirtimi.
