Zondas „Mars InSight“, planuojamas paleisti ateinantį savaitgalį, taip pat turėtų matuoti planetos „pulsą“ – jis vykdys pirmuosius Marso seisminio aktyvimo matavimus. Be to, kad patikrintų „refleksus“, mokslininkai stebės planetos sukimosi ašies nuokrypius (precesiją) – tai gali padėti geriau suprasti, kokio dydžio yra Marso branduolys ir iš ko jis sudarytas.
Zondo prietaisai leis mokslininkams „pažvelgti į planetos gelmes“, sakė šios misijos vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL).
„Šiuo atveju grožis neapsiriboja odos paviršiumi“, – juokavo jis.
Milijardą dolerių kainavusi JAV ir Europos misija bus pirmoji, skirta tyrinėti Marso vidinei sandarai. Tirdami Marso gelmes mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip Raudonoji planeta, labai panaši į mūsiškę, susiformavo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
Marsas yra mažesnis ir geologiškai mažiau aktyvus negu Žemė, kurios plokščių tektonikos ir kiti procesai yra smarkiai pakeitę mūsų planetos pirminę sąrangą. Manoma, kad Marse turėtų būti išlikę planetų ankstyvosios evoliucijos „pirštų atspaudų“, sakė P. Banerdtas.
Be to, ši misija pasižymės dar viena naujove: tuojau po raketos starto nuo „InSight“ atsiskirs pora lagamino dydžio palydovų, šešis mėnesius skriesiančių netoli su zondo iki pat Marso, bet jame nenusileisiančių. Šio eksperimento tikslas – patikrinti, ar mikropalydovai „CubeSat“ gali būti naudojami palaikyti ryšį su „InSight“, kai šis lapkričio 26-ąją nusileis ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Mikropalydovai buvo pavadinti WALL-E ir EVE pagal 2008 metų animacinio filmo „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (WALL-E) personažus. Jų reaktyvinių variklių vaidmenį atlieka tokie patys įtaisai, kaip ir naudojami ugnies gesintuvų putoms paskleisti. Minėto filmo veikėjas robotas WALL-E pasinaudojo gesintuvu, kad galėtų skraidyti kosmose.
