Portugalijos sveikatos apsaugos sistema buvo ant žlugimo ribos. Sostinės Lisabonos ligoninės buvo perpildytos, o valdžia prašė žmonių gydytis namuose. Paskutinę sausio savaitę mirė beveik 2 tūkst. žmonių.
Šalies vakcinavimo programa buvo panaši į jovalą, todėl vyriausybė kreipėsi į buvusį povandeninių laivų eskadrilės vadą, viceadmirolą Henrique Gouveia e Melo.
Po aštuonių mėnesių Portugalija tapo viena iš pasaulio lyderių skiepijimo srityje – šiuo metu visiškai paskiepyti yra maždaug 86 proc. iš visų 10,3 mln. jos gyventojų. Iš žmonių, kurie gali gauti vakcinas, paskiepyti yra 98 proc., o tai reiškia, kad beveik visi gyventojai virš 12 metų yra vakcinuoti, sakė viceadmirolas Henrique Gouveia e Melo.
„Mes manome, kad pasiekėme grupinės apsaugos tašką ir beveik turime visuomenės imunitetą, – teigė jis. – Viskas atrodo labai gerai“.
Galiausiai Portugalija atšaukė beveik visus dėl koronaviruso galiojusius apribojimus. Naujų atvejų skaičius yra smarkiai sumažėjęs, mirčių taip pat fiksuojama labai mažai.
Daugelyje Vakarų šalių, kurioms pasisekė sukaupti vakcinų atsargas, pastebėtas skiepijimo rodiklių stabilizavimasis, o daugiau nei 20 procentų jų gyventojų vis dar neapsaugoti. Taigi, kitos vyriausybės analizuoja Portugalijos vakcinavimo planą ir atidžiai stebi, kas atsitiks, kai bus apsaugotas beveik kiekvienas asmuo.
Laikini sergamumo sumažėjimai koronaviruso pandemijos metu buvo tokie pat įprasti kaip naujos košmariškos infekcijos bangos. Taigi, Portugalija vis dar gali patirti nesėkmę, nes delta atmaina ir toliau plinta visame pasaulyje.
Iš Izraelio ir kitur sulaukta nerimą keliančių ženklų, kad skiepų siūloma apsauga laikui bėgant gali išnykti, o visame pasaulyje vyksta diskusijos dėl to, kam ir kada turėtų būti pasiūlyta revakcinacija.
Reikia atkreipti dėmesį, kad Portugalijos socialinių tinklų paskyrose sklido labai panašus klaidinančios informacijos apie vakcinas srautas. Šaliai vadovauja mažumos kairioji vyriausybė, atspindinti Portugalijos politinį susiskaldymą. Ir, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, kai tik prasidėjo skiepijimo programa, dauguma abejojo vakcinomis.
Ką tokio padarė viceadmirolas?
Viceadmirolo H. Gouveia e Melo dėka viskas pasikeitė. Turėdamas patirties su sudėtingais logistiniais iššūkiais kariuomenėje, jis vasario mėnesį buvo paskirtas vadovauti nacionalinei vakcinavimo darbo grupei. Viceadmirolas pasiryžo dėvėti tik savo kovinę uniformą daugelyje viešų ir televizijos pasirodymų, siekdamas iš esmės suburti tautą į vieną kolektyvinę jėgą kovai su pandemija.
„Pirmiausia reikia skelbti karą, – per interviu sakė H. Gouveia e Melo, prisimindamas, kaip jis ėmėsi šio darbo. – Aš vartoju ne tik karingus žodžius, bet ir kariuomenės kalbą“.
Nors politikai kitose pasaulio šalyse taip pat griebėsi panašios karingos retorikos, jis pažymi, kad jo sėkmei itin daug įtakos turėjo tai, jog jis buvo regimas kaip nepriklausomas nuo politikos. Jis greitai suformavo maždaug 30 žmonių komandą, vadovaujamą elitinių kariuomenės atstovų, įskaitant matematikus, gydytojus, analitikus ir strateginius ekspertus iš Portugalijos armijos, karinių oro bei jūrų pajėgų.
Paklaustas, ką kitos šalys galėtų padaryti, kad priverstų gyventojus aktyviau skiepytis, jis nedvejodamas pateikė savo geriausią patarimą. „Jos turi rasti žmones, kurie nėra politikai“, – atsakė jis.
Prieš pandemiją Portugalija turėjo tvirtą nacionalinę vakcinavimo programą. Ji išaugo iš pražūtingos šalies patirties kovojant su poliomielitu, kuris vis dar veikė šalį septintajame dešimtmetyje, kai gimė viceadmirolas H. Gouveia e Melo. Jis prisimena, kaip šeimos draugo dukra susirgo šia liga ir kaip ji kankinosi.
Manuela Ivone da Cunha, portugalų antropologė, studijavusi „antivakserių“ judėjimus, sakė, kad „abejojančių skiepais ir „antivakserių“ Portugalijoje yra mažai, be to, jie rečiau reiškiasi garsiai“ nei daugelyje kitų šalių.
Buvusi Portugalijos sveikatos apsaugos ministrė Leonor Beleza, kuri dabar yra Champalimaud medicinos fondo prezidentė, sakė, kad Portugalijos vakcinavimo programai akivaizdžiai buvo naudinga disciplina, kurią įvedė kariuomenės pareigūnas. „Jis parengė komunikacijos politiką, suteikdamas jai patikimumo ir pasitikėjimo“, – sakė ji.
Darbo grupė sugalvojo efektyviausią sistemą, leidžiančią saugiai perleisti daugiausiai žmonių per skiepijimo centrus, jie panaudojo karius, kad padidintų pasitikėjimą sistema. Žmonės pamatė, kad vakcinos yra saugios, kai pradėjo skiepytis kareiviai. Tuo pačiu metu darbo grupė pasiryžo paskiepyti gydytojus ir slaugytojus, kad jie perduotų namiškiams, jog vakcinos yra saugios.
Nors kitų šalių skiepijimo kampanijose taip pat dalyvavo gydytojai, slaugytojai, policijos pareigūnai ir kariai, viceadmirolas H. Gouveia e Melo sakė, kad labai svarbus yra pranešimų nuoseklumas. Vis dėlto, kai vasarą buvo pradėti skiepyti ir jaunesni žmonės (tokiu būdu mažiau nei pusė visuomenės buvo paskiepyti) atsirado požymių, kad pasipriešinimas didėja.
Jūs esate lėtame povandeniniame laive, sakė viceadmirolas, ir bandote sugauti greitesnius laivus. „Turite protingai sugalvoti, kaip tai padaryti, – sakė H. Gouveia e Melo. – Ir pasinaudoti proga, kai ji pasitaikys“.
Liepos mėnesį tokia galimybe pasinaudojo ir jis pats. Protestuotojai užblokavo įėjimą į vakcinavimo centrą Lisabonoje, tad jis apsirengė savo uniformą ir be jokios apsaugos nužygiavo ten. „Aš ėjau pro tuos kvaištelėjusius žmones, jie mane ėmė vadinti žudiku“, – pasakojo H. Gouveia e Melo. Viską filmuojant televizijos kameroms, jis tvirtai laikėsi savo pozicijos. „Aš pasakiau, kad žudikas yra virusas“, – prisiminė jis. Tikrasis žudikas, pasak jo, būtų žmonės, gyvenantys tarsi XIII amžiuje be jokio tikrovės suvokimo.
„Aš stengiausi labai nuoširdžiai ir sąžiningai bendrauti su jais ir išsklaidyti visas abejones ir problemas“, – sakė viceadmirolas. Tačiau ne visi palankiai įvertino jo taktiką.
„Mes iš tikrųjų neturime tokios kultūros abejoti valdžios institucijomis“, – sakė klinikinė psichologė Laura Sanches, kritikavusi masinį Portugalijos skiepijimą kaip pernelyg militaristinį ir paraginusi neįtraukti jaunesnių žmonių. „Tai, kaip jis visada prisistatydavo su kariuomenės uniformomis – tarsi kare – kartu su žiniasklaidos ir politikų vartojama kalba, prisidėjo prie baimės jausmo, kuris taip pat daro mus labiau linkusius paklusti, o ne abejoti“, – paaiškino ji.
Vis dėlto komunikacijos kampanija, įskaitant agresyvumą televizijoje, padėjo padaryti pažangą. „Iš pradžių turėjome apie 40 procentų žmonių, kurie abejojo“, – sakė viceadmirolas H. Gouveia e Melo. Dabar, remiantis apklausomis, skiepytis atsisako tik 2,2 proc. žmonių.
Pasitraukdamas iš darbo grupės, viceadmirolas sakė jaučiantis, kad šalis eina gera linkme. Tačiau jis įspėjo, jog reikia išlikti budriems, kad šis karas būtų laimėtas.
