Pontifiko kreipimasis buvo išsakytas ant laiptelių priešais Šv. Petro baziliką Vatikane – teritorijoje, kuri įprastai būna sausakimša, tačiau šįkart, gyvybes pasaulyje masiškai glemžiant virusui-žudikui, ji buvo tuščia.
Šventasis Tėvas šiuos įvykius palygino su artėjančiu vakaru, kai tirštėja tamsa.
„Jau kelias savaites atrodo, kad atėjo vakaras. Tamsa sutirštėjo mūsų aikštėse, gatvėse ir miestuose. Ji pasisavino mūsų gyvenimą, užpildydama ją spengiančia tyla ir liūdna tuštuma, kuri paralyžiavo visa, ką sutiko savo kelyje“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Pontifikas perskaitė ištraukas iš Šv. Morkaus evangelijos apie tai, kaip Jėzus nuramino audrą, į kurią krito jis ir jo mokiniai, plaukdami laivu per jūrą.
„Viešpatie, palaimink pasaulį, duok sveikatos mūsų kūnams ir nuramink mūsų širdis. Prašyk mūsų nebijoti. Bet mūsų valia silpna ir mes esame nedrąsūs. Bet Tu, Viešpatie, nepalik mūsų audros glėbyje“, – kalbėjo popiežius.
Šventasis Tėvas pabrėžė, kad pagaliau žmonės suprato, kad jie visi yra lygūs.
„Mes supratome, kad esame toje pačioje valtyje. Visi esame pažeidžiami ir išsigandę, bet tuo pat metu visi esame svarbūs ir reikalingi, visi turime laikytis kartu... Mes visi esame šioje valtyje“, – kalbėjo pontifikas.
Tradiciškai Šventasis Tėvas kalbą „Urbi et Orbi“ sako per Kalėdas ir Velykas, per intronizacijos ceremonijas, ir ypatingais atvejais – palaimindamas piligrimus.
Šįkart Šventasis Tėvas visiems prie jo maldos prisijungusiems tikintiesiems suteikė visišką indulgenciją.
