Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“
Derybos tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) dar nesibaigia, o pereina į aktyvią ir labai sunkią fazę. Taip teigia politologas Bernaras Ivanovas. „Viktoras Janukovyčius bando išsireikalauti kiek galima daugiau iš ES, kuri dabar atsidūrė tokioje netikėtoje situacijoje“, – sako jis.
Politologas Laurynas Kasčiūnas sutinka – V. Janukovyčius toliau tęsia politinį žaidimą, tačiau šis žaidimas turi ribas. „Jei V. Janukovyčius galvoja, kad jis gali tą pačią logiką, kuria derasi su Rusija, pritaikyti deryboms su ES, jis šiek tiek klysta“, – mano politologas.
– Pone Ivanovai, per parą viskas po truputį nurimo. Ukrainos premjeras penktadienį pareiškė, kad sprendimas nuspręsti nepasirašyti asociacijos sutarties su ES buvo sunkus, bet vienintelis galimas, esant tokiai ekonominei situacijai. Kaip Jūs matote susidariusią situaciją?
– Derybos tarp Ukrainos ir ES nesibaigia, o eina į aktyvią ir labai sunkią fazę. V. Janukovyčius bando išsireikalauti kiek galima daugiau iš ES, kuri dabar atsidūrė tokioje netikėtoje situacijoje. Pradžioje ji reikalavo iš Ukrainos daugelio dalykų, kad pasirašytų sutartį, o dabar – atvirkščiai. Jie apie Juliją Tymošenko faktiškai ir, manau, praktiškai dabar toje situacijoje pamiršta. O Ukrainai iš tikrųjų reikia 15 mlrd. dolerių tam, kad jos situacija pasikeistų.
Dabar mes girdėjome ir Angelos Merkel pareiškimus dėl eksporto iš Ukrainos, iš Rytų teritorijų, kur Rusija grasina sustabdyti, kad Vokietija gali padėti... Susitarimai dėl kreditų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) jau pasibaigė. Iš tikrųjų tas V. Janukovyčiaus žingsnis duoda rezultatų. Manau, kad jis buvo labai gerai apskaičiuotas.
Iš tikrųjų dar kol kas niekas čia nepasibaigė. Ir Rusijos atžvilgiu, ir ES atžvilgiu, manau, V. Janukovyčius sužaidė dabar labai gudriai. Manau, to rezultato, kurio tikėjosi, jis kol kas dar siekia.
– Pone Kasčiūnai, B. Ivanovas sako, kad žaidimas vyksta toliau. Ar, Jūsų nuomone, jis tęsiasi?
– Jis iš tikrųjų tęsiasi, bet turi tam tikras ribas. Nes jei V. Janukovyčius galvoja, kad jis gali tą pačią logiką, kuria derasi su Rusija, pritaikyti deryboms su ES, jis šiek tiek klysta. Ten tokios sąvokos kaip „kompensacinis mechanizmas“, „mainai“ nelabai egzistuoja. Turiu galvoje, ES. Todėl ir tas žaidimas yra labai ribotas. Žinoma, aiškiai išreikšti dar ir vertybiniai dalykai ir pan...
Dėl to žaisti buvo galima, sutinku. Ukraina dažnai 20 metų žaidė, galbūt nusprendė pažaisti ir šitoje vietoje. Tik reikia turėti galvoje, kad ES yra visai kitokio pobūdžio tarptautinis veikėjas negu Rusija. Dėl to tas žaidimas yra labai neaiškus ir sudėtingas: neaišku, kas iki galo priima sprendimą, geopolitiškai ES nemąsto... Daug tokių išlygų reikia turėti galvoje, kai bandome įsivaizduoti, kaip V. Janukovyčius čia gali iš viso žaisti.
– Pone Ivanovai, ar, Jūsų manymu, opozicijos protestai Ukrainoje gali išaugti į masinius neramumus?
– Pasakysiu taip: jeigu V. Janukovyčius dabar nepasirašo sutarties su ES, praranda bet kokio manevro galimybės, o pasirašydamas sutartį (bet gi yra ratifikacijos procesas, ne iš karto viskas įsigalioja), jis gauna daug daugiau pliusų negu minusų.
Nes jeigu nepasirašo, iš tikrųjų ne faktas, kad Rusija jiems duos pinigų, ne faktas, kad jį parems per 2015 m. rinkimus. [...] V. Janukovyčiui dabar gyvybiškai svarbu išlaikyti savo pozicijas Ukrainoje, laukiant 2015 metų rinkimų. Tikėtis, kad Rusija jį parems, šiuo atveju labai abejotina. Bet aš manau, kad jis vis dėlto labiau žiūri į Europą negu į Rusiją.
O ta opozicija gali kelti kažkokius reikalavimus. Bet nepamirškime, kad didžiausias J. Tymošenko reitingas dabar Ukrainoje yra 20 proc. Tai tikrai niekaip negali daryti įtakos realiai politinei situacijai. Taip, kad tie protestai, sakyčiau, yra tik fonas. Šiek tiek galbūt psichologinis momentas išryškėja ir tiek.
– Pone Kasčiūnai, kaip manote, kas bus po susitikimo Vilniuje kitą penktadienį?
– Turbūt po to bus dėliojamos gairės, ką daryti toliau. Tikėkimės, kad su Gruzija, Moldova parafuosime susitarimus. Ir šitoje vietoje labai didelis klausimas, ką ES modeliuoja su šita politika.
Mes dabar daug diskutuojame, kad kažkur horizonte privalo atsirasti ES pasiūlymas, kad Rytų partnerės, kurios asocijuojasi kažkaip su ES, ilgainiui gali turėti visavertės narystės ES perspektyvą. Labai sutinku su tais, kurie teigia, kad ir dabartinėje situacijoje ES galėtų išeiti ir pasakyti, kad ir šiandien – jeigu V. Janukovyčius pasirašo asociacijos susitarimą Vilniuje ir, žinoma, įgyvendina visas sąlygas, ilgainiui tai atveria galimybę Ukrainai derėtis su ES jau dėl visavertės narystės. Tai būtų impulsas ir Ukrainos visuomenėje, ir politiniame elite.
Tam tikra prasme ES turi aiškiai išspręsti savo galvosūkį, kaip ji pati mato tą Rytų partnerystės politiką: ar kaip vertybių sklaidą (kaip galbūt mato vokiečiai ar prancūzai), ar kaip geopolitinę įrankių dėžę kovoti su Rusija regione.
