Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas informavo Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy, kad kariai iš Gruzijos bus atitraukti rugpjūčio 22 dieną. Pasak D. Medvedevo, iki penktadienio Rusijai reiks laiko taikdarių kontrolės punktams įrengti bei karių dislokavimui pasirengti. Anksčiau D. Medvedevas žadėjo karių išvedimą pradėti pirmadienį, tačiau nedidelė karių kolona pajudėjo tik antradienį.
Antradienį po skubaus susitikimo Briuselyje NATO šalių užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Gruzijai ir paragino Rusiją kuo greičiau išvesti kariuomenę. Kaip teigta susitikime, po pastarųjų įvykių bendravimas tarp NATO ir Rusijos negali būti toks, kaip buvo anksčiau. Vis dėlto santykiai su Rusija įšaldyti nebuvo, o akcentuota, kad viskas priklausys nuo tolimesnių Maskvos veiksmų.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis po susitikimo spaudos konferencijoje sakė, kad Rusijos kariuomenė okupavo didelę suverenios valstybės dalį, tačiau ministrų pareiškime žodžio okupacija nėra, jame išreiškiamas susirūpinimas, o Rusija raginama kuo greičiau išvesti karius.
Apie santykių atvėsimą prabilta po to, kai Gruzija įsiveržė į Gruziją, tačiau neįvykdė įsipareigojimų išvesti kariuomenę.
NATO ministrai išreiškė susirūpinimą dėl nesiliaujančių pranešimų apie tyčinį civilinės infrastruktūros naikinimą. „Rusijos kariuomenės veiksmai buvo neproporcingi ir nesuderinami su taikdariška misija. Rusija privalo nedelsiant išvesti karius iš teritorijų, kurias jie turi palikti“, - teigiame pareiškime.
“Aljansas rimtai svarsto Rusijos veiksmų įtaką tarpusavio santykiams. Bendradarbiavimas negali būti toks, kaip anksčiau.“
Po susitikimo NATO paskelbė sudarysianti bendrą komisiją su Gruzija, kurios tikslas - sustiprinti tarpusavio santykius. Susitikime nuspręsta, kad konfliktas nepakeitė NATO įsipareigojimų dėl Gruzijai. Buvo patvirtinta Gruzijos perspektyva įstoti į NATO. Kaip ir planuota anksčiau, Narystės veiksmų plano suteikimas Gruzijai bus svarstomas gruodžio mėnesį.
Susitikime dalyvavęs ministras P. Vaitiekūnas pažymėjo, kad Rusijos veiksmai turės ilgalaikių pasekmių saugumui ir stabilumui Europoje ir tai turi sulaukti atsako.
P.Vaitiekūnas atkreipė sąjungininkių dėmesį į tai, kad Rusija pereina prie grasinimų ir kitoms Europos valstybėms – tarp jų ir Baltijos šalims, todėl reikia būti itin atidiems dėl saugumo padėties regione.
Rusija į NATO pareiškimą, kad normalūs santykiai neįmanomi tol, kol rusų kariai nebus išvesti, reagavo kritiškai - pavadino jį antirusišku, šališku ir palankiu Gruzijai bei apkaltino NATO bandant išsaugoti „kriminalinį režimą“ Tbilisyje.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO Gruzijos veiksmus piešia baltomis spalvomis. „NATO bando iš agresoriaus padaryti auką bei teisina kriminalinį, jau žlungantį režimą“, - sakė jis.
S. Lavrovas tikino, kad Rusijos kariai gali būti išvesti per 3-4 dienas, bet tai priklauso nuo, kaip greitai Gruzijos kariai grįš į savo nuolatines bazes. Ministras tvirtino, jog Rusija neokupuoja Gruzijos ir neplanuoja aneksuoti Pietų Osetijos.
