Anot mokslinės ataskaitos rengėjų, gaujų vadovų areštai kai kuriose vietovėse sukėlė chaosą, kai jaunesni nusikaltėliai pajuto „vakuumą“ ir užėmė atsilaisvinusias vietas kriminalinėje hierarchijoje.
Tyrimo autoriai ragina remti šeimas bei bendruomenes ir tokiu būdu sustabdyti jaunų žmonių jungimąsi prie gaujų.
Vyriausybė atstovas, komentuodamas mokslininkų išvadas, sutiko, kad problema negali būti išspręsta vien tik policinėmis priemonėmis. Todėl jis priminė esant įsteigtą specialų 10 milijonų svarų fondą kovai su paauglių nusikalstamumu. Į šio fondo paramą gali pretenduoti nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios įvairias nusikalstamumo prevencijos programas.
Nepaisant to, socialines ir prevencines programas įgyvendinančios organizacijos apklausoje pripažino, jog praėjus metams po riaušių jokių teigiamų pokyčių kovoje su jaunimo gaujomis nebuvo pasiekta. Kai kurios pažymėjo, jog padėtis tik pablogėjo.
Pastebima, jog į nusikaltėlių gaujas patenka vis daugiau merginų, o grupuotės dažniau įvykdo seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
Buvęs gaujos narys Patrickas Reganas, šiuo metu dirbantis vienoje labdaros organizacijoje, pasakojo, jog suėmus vyresnius nusikaltėlius, jų vietas užėmę paaugliai pasižymi žiaurumu ir nebesilaiko jokių taisyklių.
„Jei nesi nieko nužudęs – tu esi niekas“, – atskleidė dabartinių grupuočių narių požiūrį į nusikaltimus P. Reganas.
