„Palankiai vertinu naujausius Prištinos žingsnius, kurių ji ėmėsi siekdama mažinti įtampą, įskaitant specialiosios policijos šiaurėje skaičiaus mažinimą ir planus sudaryti palankesnes sąlygas naujiems savivaldybių rinkimams“, – po susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani) teigė J. Stoltenbergas.
„Tačiau būtina vengti tolesnio eskalavimo. Todėl raginu visas šalis vengti kurstytojiškos retorikos ir veikti santūriai bei laikantis savo įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas nurodė, kad ši situacija yra galimybė Kosovui parodyti, kad jis yra atsakingas veikėjas, konstruktyviai siekiantis užtikrinti euroatlantinį saugumą.
Gegužę teritorijos šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, kilo neramumai, įskaitant etninių serbų riaušes, per kurias, J. Stoltenbergo teigimu, buvo sužeisti 93 NATO taikdariai, kai kurie iš jų – sunkiai.
Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę, tačiau Belgradas jos vis dar nepripažįsta ir skatina vietos serbus nepaklusti Prištinos valdžiai.
Įtampa išaugo po to, kai Kosovo vadovybė keturiose savivaldybėse, kur gyvena daugiausiai serbai, į mero postus paskyrė etninius albanus.
Nors Kosove daugiausia gyvena etniniai albanai, tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse etniniai serbai vis dar sudaro daugumą.
Šiuo metu šalyje yra įsikūrusios NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos Kosove (KFOR), kurios po gegužę įvykusių smurtinių susirėmimų padidino savo karių skaičių iki 4,5 tūkst.
Taikos palaikymo pajėgos Kosove dislokuotos po 1998-1999 metų karo tarp etninių albanų separatistų partizanų ir serbų pajėgų pabaigos.
Europos Sąjunga, kuri jau daugelį metų siekia normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius, pakvietė abiejų šalių vadovus į naują derybų raundą ateinančią savaitę.
