„Pradžioje reklamoje rodomi groteskiški vaizdai, tarp kurių – apgriuvę mediniai pastatai duobėtose gatvėse, nevykėliai ir grėsmingi vietiniai gyventojai, maistas, kurio pagrindą sudaro bulvės ir marinuoti agurkai. <...> Antrąją filmo minutę parodomas „tikrasis“ Vilnius su įspūdinga barokine architektūra, aukščiausios klasės parduotuvėmis, gurmaniška virtuve ir šurmuliuojančiu naktiniu gyvenimu pateikiamas sveikintinu, nors ir trumpam. Kampaniją taip pat sudaro plakatai, kuriuose išryškinami panašūs kontrastai, su šūkiu „Lūkesčiai ir tikrovė“, – savo reklamos apžvalgoje rašo E. Lucasas, pažymėdamas, jog lietuviai pagrįstai didžiuojasi savo 701-ąsias savo metines mininčia sostine ir stengiasi atsikratyti sovietinio palikimo.
Britų apžvalgininkas ir Rytų Europos ekspertas yra linkęs pritarti reklamos kritikams: vienas puikiausių Europos miestų yra nusipelnęs daugiau nei „disneilendinė“ praeities ir dabarties parodija.
„Ne kartą kritikavau filmus apie Boratą dėl pašiepiančio požiūrio į Kazachstaną kaip į tariamą buvusio komunistinio fanatizmo ir neišmanymo įsikūnijimą. Afrikos kaip tokio globėjiško humoro (prisiminkime „Tintino nuotykius“) panaudojimas kaip tokio globėjiško humoro objektas pelnytai išėjo iš mados prieš daugelį dešimtmečių. Atgaivinti, net ir žaismingai, „Rytų Europos“ idėją, kuri turėtų būti įtraukta į istorijos vadovėlius, atrodo žingsnis atgal“, – aiškino jis.
Tačiau šiuo atveju, E. Lucaso manymu, situaciją reiktų vertinti kitaip, nes rašo patys lietuviai, o tikroji kritika turėtų tekti tiems, kurie vis dar laikosi įsikibę klišių. „Go Vilnius“ nusipelno puokščių, o ne plytgalių“, – aiškina jis.
Suteiks žinomumo, pateiks atsinaujinimo kontekstą
Pirmoji priežastis: kontroversija suteikia tai, ko labai reikia mažai valstybei – dėmesio. Prisimenant paskutinę „Go Vilnius“ reklaminę kampaniją „Europos G taškas“ taip pat netrūko kritikos: jis buvo vadinama keliančia gėdą, paleistą ne laiku, grubia. Tačiau pati reklama sulaukė dėmesio net ir tokioje populiarioje JAV laidoje „Last Week Tonight“, o tai yra milijonų vertas viešinimas.
Antroji priežastis yra ta, kad ši reklama suteikia svarbų istorinį Lietuvos atsinaujinimo kontekstą. „Keliautojai, kurie neprisimena sovietmečio (o jų šiais laikais yra dauguma), ne visada supranta, su kokiu kūrybiškumu ir ryžtu atkuriama praeities šlovė ir kuriami šiuolaikiniai malonumai. Praeities dvelksmas dabartį paverčia saldesniu kvapu“, – rašoma Europos politikos analizės centro tinklapyje paviešintoje apžvalgoje.
E. Lucasas taip pat pažymi ir dabartinę geopolitinę situaciją pasaulyje, kuomet Baltijos šalys atsidūrė analogiškoje Vakarų Berlynui prieš Vokietijų susijungimą situacijoje: sovietinė ar rusų grėsmė išlieka, tačiau džiaugtis gyvenu reikia ir toliau.
„Laisvės skonis buvo dar gardesnis, nes kontrastas su sovietų okupuota Rytų Vokietija. Tai padėjo pritraukti turistus, o tarp jų ir JAV prezidentus Johną F. Kennedy („Ich bin ein Berliner“) ir Ronaldą Reaganą („Pone Gorbačiovai, nugriaukite tą sieną“).
Tai suteikia dalinę išeitį Lietuvai ir kitoms Rusijos šešėlyje esančioms šalims. Jos gali pasiūlyti atvykstantiems įprastus šiuolaikinius patogumus ir patogumus, o taip pat istoriją, nuo niūrios iki šlovingos, papildytą nepakartojama geopolitinio šurmulio doze. Užsisakykite (kelionę) dabar“, – rekomenduoja E. Lucasas, kuris yra pirmasis užsienio pilietis, gavęs nepriklausomos Lietuvos vizą po SSRS griūties.
Vilnius kaip miestas toj reklamoj yra pažemintas su sovietine praeitimi. O gal kažkam tai- nostalgija. Tuomet labai liūdna!
