Remiantis Stokholmo tarptautinės taikos tyrimų instituto skaičiavimais, devynios branduolinės valstybės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, JAV ir Rusija – 2022 m. pradžioje turėjo 12 705 branduolines galvutes arba 375 mažiau nei 2021 m. Mokslinių tyrimų institutas (SIPRI).
Šis skaičius sumažėjo nuo 1986 m. pasiektos aukščiausios ribos daugiau nei 70 000 vienetų. Tuomet JAV ir Rusija palaipsniui sumažino savo didžiulius arsenalus, sukauptus Šaltojo karo metu.
Tačiau panašu, kad ši nusiginklavimo era baigiasi, o branduolinio eskalavimo pavojus dabar yra didžiausias po Šaltojo karo, sakė SIPRI tyrėjai.
„Netrukus pasieksime tašką, kai pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos pasaulinis branduolinių ginklų skaičius pasaulyje pirmą kartą gali pradėti didėti“, – vienas iš tyrėjų Mattas Korda sakė AFP. „Tai tikrai pavojinga teritorija“, – cituojamas jis.
„Po „ribinio“ sumažėjimo, stebėto praėjusiais metais, per ateinantį dešimtmetį tikimasi, kad branduolinis arsenalas augs“, teigiama SIPRI ataskaitoje.
Pavojingos kalbos
Per karą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie branduolinio ginklo naudojimą.
Tuo tarpu kai kurios šalys, įskaitant Kiniją ir Britaniją, oficialiai arba neoficialiai modernizuoja arba plečia savo arsenalus, pranešė tyrimų institutas.
„Per ateinančius metus bus labai sunku padaryti pažangą nusiginklavimo srityje dėl šio karo ir dėl to, kaip Putinas kalba apie savo branduolinius ginklus“, – sakė M. Korda.
Jo nerimą keliantys pareiškimai verčia „daugelį kitų branduolinių ginkluotų valstybių susimąstyti apie savo branduolines strategijas“, pridūrė jis.
„Branduolinio karo negalima laimėti“
Nepaisant to, kad 2021 metų pradžioje įsigaliojo JT branduolinio ginklo uždraudimo sutartis ir penkeriems metams pratęsta JAV ir Rusijos „Naujojo START“ sutartis, SIPRI teigimu, padėtis jau kurį laiką blogėjo.
Irano branduolinė programa ir vis pažangesnių hipergarsinių raketų kūrimas, be kita ko, kėlė susirūpinimą.
Bendras ginklų skaičius sumažėjo dėl to, kad JAV ir Rusija „išmontavo išnaudotas kovines galvutes“, pažymėjo SIPRI, o operacinių ginklų skaičius išlieka „palyginti stabilus“.
Vien Maskvai ir Vašingtonui priklauso 90% pasaulio branduolinio arsenalo.
Anot instituto, Rusija išlieka didžiausia branduoline galia – 2022 m. pradžioje turėdama 5 977 kovines galvutes, tai yra 280 mažiau nei prieš metus (demontuotų, perkeltų į atsargas arba laukiančių, kol bus išmontuotos).
Manoma, kad daugiau nei 1 600 jo kovinių galvučių yra parengtos veikti, nurodė SIPRI.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos turi 5 428 kovines galvutes, 120 mažiau nei pernai, tačiau valstybė turi daugiau dislokuotų nei Rusija – 1 750.
Trečią vietą užima Kinija su 350, Prancūzija su 290, Didžioji Britanija su 225, Pakistanas su 165, Indija su 160 ir Izraelis su 90.
Izraelis yra vienintelė iš devynių valstybių, kuri oficialiai nepripažįsta turinti branduolinių ginklų.
Kalbant apie Šiaurės Korėją, SIPRI pirmą kartą pareiškė, kad Kim Jong Uno komunistinis režimas dabar turi 20 branduolinių galvučių.
Manoma, kad Pchenjanas turi pakankamai medžiagos pagaminti apie 50.
2022 m. pradžioje penkios branduolinį ginklą turinčios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV – paskelbė pareiškimą, kad „branduolinio karo negalima laimėti ir jo niekada negalima kariauti“.
Nepaisant to, SIPRI pažymėjo, kad visos penkios „toliau plečia arba modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir, atrodo, didina branduolinių ginklų svarbą savo karinėse strategijose“.
„Kinija šiuo metu iš esmės plečia savo branduolinių ginklų arsenalą, o palydovinės nuotraukos rodo, kad statoma daugiau nei 300 naujų raketų silosų“, – sakoma pranešime.
Pentagono teigimu, iki 2027 metų Pekinas gali turėti 700 kovinių galvučių.
Didžioji Britanija praėjusiais metais pareiškė padidinsianti visas savo kovinių galvučių atsargų lubas ir daugiau viešai neatskleis šalies veikiančių branduolinių ginklų skaičių.
