sipri

Po 35 branduolinės ginkluotės susitraukimo metų per ateinantį dešimtmetį jų skaičius pasaulyje augs, nes pasaulinė įtampa didėja vykstant Rusijos karui Ukrainoje, pirmadienį pranešė SIPRI mokslininkai.

Pasaulis vis dar labai toli nuo branduolinio nusiginklavimo, skelbia Stokholmo pasaulio problemų tyrimų instituto (SIPRI) ekspertai. Nepaisant to, kad bendras branduolinių galvučių skaičius sumažėjo, branduolinės galios valstybės modernizuoja ir tobuliną savo arsenalus, teigiama kasmetinėje SIPRI ataskaitoje.

Pasaulyje sumažėjo branduolinių užtaisų skaičius. Tai teigiama pirmadienį Stokholmo taikos tyrimo instituto „Sipri“ pateiktoje ataskaitoje apie ginklavimąsi ir nusiginklavimą 2012 metais. Kartu joje pažymima, kad branduolinės valstybės savo ginklų arsenalą nuolat modernizuoja. Šiuo metu pasaulyje 8 šalys parengtyje laiko 4 400 branduolinių ginklų, beveik pusė jų netgi yra „padidintoje parengtyje“, rašo ekspertai.

Vakarų Europos ginkluotę gaminančios kompanijos užima 32 proc. pasaulinės ginklų tiekimo rinkos, skelbiama Švedijos tyrimų instituto „Sipri“ atliktame tyrime. Daugiausiai ginkluotės parduoda Didžiosios Britanijos kompanija „BAE Systems“. Tiesa, sąraše ir toliau dominuoja JAV kompanijos. Imant atskiras valstybes, JAV užima 30 proc. ginklų prekybos rinkos, Rusija – 23 proc. Trečioje vietoje žengia Vokietija, kuriai tenka 11 proc. prekybos ginklais rinkos.

Globalinės karinės išlaidos 2008 metais išaugo 4 proc. ir pasiekė iki šiol dar neregėtą 1,464 trilijonų dolerių ribą. Tai reiškia, kad išlaidos karinėms reikmėms nuo 1999 metų padidėjo net 45 proc., skelbia Stokholme veikiantis „Sipri“ institutas. Teigiama, kad globalinė ekonominė krizė dar nepalietė ginkluotę gaminančių kompanijų. Prie to prisidėjo ir faktas, kad 11 proc. padaugėjo šiuo metu vykdomų taikos misijų.