Neseni skandalai parodė sąsajas tarp didžiųjų pasaulio bankų ir galingų organizuoto nusikalstamumo grupių – narkotikų gamintojų, kontrabandininkų ir nelegalių ginklų prekeivių. Amerikos bankai susigriebė nemažai pelno iš Lotynų Amerikos narkotikų kartelių pinigų, o Europos skolų krizė papildė ir lupikautojų, kurie kontroliuoja pogrindinės ekonomikos tėkmę tokiose šalyse kaip Ispanija ar Graikija, kišenes.
„The New York Times“ straipsnyje ne kartą grasinimų iš mafijos sulaukęs ir nuo 2006 metų policijos saugomas žurnalistas ir rašytojas Roberto Saviano pasakoja, kad sunkmečiu bendradarbiavimas tarp nusikaltėlių ir įtakingų finansų institucijų pasiekė iki šiol neregėtą mastą. Jis pateikia konkrečių pavyzdžių.
Plauna per bankus
Vienas didžiausių JAV bankų „Vachovia“ 2010 metais pripažino, kad prisidėjo prie kruvinojo narkotikų kartelių karo finansavimo nesiimdamas nutraukti neteisėtų perlaidų. Bankas, kurį per krizę įsigijo „Wells Fargo“, buvo priverstas sumokėti 160 mln. dolerių (440 mln. litų) už pinigų plovimą.
Praėjusį mėnesį buvo nustatyta, kad bankas HSBC dešimtmetį buvo naudojamas Meksikos narkotikų kartelių pinigų pervedimui į JAV, o vėliau – Saudo Arabijos bankams, turintiems sąsajų su „Al Quaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.
O tokie bankai kaip „Barclays“, „Credit Suisse“, „Lloyd's“ padėjo plauti pinigus prastą reputaciją turinčių šalių, kaip Iranas, Sudanas, Mianmaras, turtuoliams ir taip pat uždirbo šimtus milijonų dolerių.
Dauguma šių nusikaltimų buvo vykdoma dar iki 2008 m. krizės, tačiau bankų sektoriuje prasidėję nemalonumai ir toliau sudarė sąlygas mafijos grupėms augti ir stiprėti. Italijos pareigūnai skelbė, kad plaunami pinigai iš narkotikų verslo krizei pasiekus piką apskritai buvo vienintelės likvidžios kapitalo investicijos kai kuriems bankams. Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2009 metais visame pasaulyje buvo išplauta 1,6 trln. dolerių (4,4 trln. litų), o apie 580 mln. dolerių (1,6 trln. litų) iš jų sudarė su narkotikų karteliais susiję pinigai.
Neseni tyrimai rodo, kad didžioji dalis narkotikų kartelių gautų pinigų galiausiai nusėda į turtingąsias Europos valstybes ar JAV.
Pavyzdžiui, Alejandro Gavirios ir Danielio Meijos atliktas tyrimas Kolumbijoje rodo, kad vos 2, 6 proc. visų iš narkotikų gautų pinigų lieka šioje šalyje, o likę 97,4 proc. iškeliauja į nusikalstamų gaujų rankas visame pasaulyje ir galiausiai nusėda didžiosiose pasaulio valstybėse. Tyrėjai, pasirinkę vieną žemiausių rinkoje kokaino kainų, nustatė, kad 2008 metais šalyje buvo pagaminta kokaino už 300 mlrd. dolerių (1,03 trln. litų), o Kolumbijoje teliko 7,8 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų).
Pasinaudojo euro krize
Organizuotos nusikalstamos gaujos pasinaudojo ir euro zonos krize. Graikijoje bankams sugriežtinus skolinimosi priemones vis didesnį pagreitį įgauna ir nelegali skolinimo rinka. Manoma, kad ji Graikijoje gali siekti nuo 5 iki 10 mlrd. eurų (17–34 mlrd. litų) kasmet, o paskolų rykliai nuo 2009 metų jau spėjo padvigubinti verslo mastus. Kai kurie jų skolina už 60 proc. ar dar didesnes palūkanas, o negrąžinusius skolų baudžia savais metodais.
Organizuotos nusikalstamos grupės taip pat valdo juodąją kuro rinką Graikijoje.
Krizė Ispanijoje padėjo įsitvirtinti ne tik vietinėms, bet ir italų, rusų, meksikiečių bei kolumbiečių organizuoto nusikalstamumo grupėms. R. Saviano aiškina, kad ir 1997–2007-ųjų Ispanijos NT burbulas taip pat sudarė puikias sąlygas suvešėti mafijai, kuri į NT investuodavo pinigus. O prasidėjus krizei mafija vėl praturtėjo už iš narkotikų ir kitos nelegalios veiklos gautus pinigus perpirkdama pusvelčiui parduodamą skolų prislėgtų žmonių turtą.
Rafinuoti nusikaltėliai
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas Aurelijus Gutauskas pasakoja, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, sunkmečiu išpopuliarėjo „baltųjų apykaklių“ nusikaltimai.
„Tie nusikaltėliai, kurie anksčiau šaudydavo, dabar užsiima intelektualesne veikla, vykdo finansinius nusikaltimus. Tokie nusikaltimai mažiau rizikingi, juos galima vykdyti ir sėdint prie kompiuterio“, – aiškino specialistas. Pasak jo, sunkmečiu Lietuvoje gerokai patobulėjo pinigų plovimo schemos, atsirado ir kiek neįprastų – ES lėšų grobstymo atvejų.
Paklaustas, ar sunkmečiu Lietuvoje buvo atskleista didžiųjų finansinių institucijų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių bendradarbiavimo atvejų, pašnekovas atsakė, kad tokios situacijos pavyzdžiu iš dalies galėtų būti nebent „Snoro“ atvejis – esą daugiau jų nepasitaiko, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba efektyviai kontroliuoja finansų institucijas Lietuvoje.
Kriminologas pridūrė, kad neretai Lietuvos nusikaltėliai vykdo veiklą ir užsienio valstybėse, kur sugeba nelegalius verslus perimti iš tenykščių nusikaltėlių.
„Lietuvoje yra griežti su organizuoto nusikalstamumo kontrole susiję įstatymai, dėl to nusikaltėliai stengiasi verslą vykdyti už Lietuvos ribų. Lietuvos nusikaltėliai – universalūs ir protingi, tas fenomenas sunkiai paaiškinamas, niekaip negaliu suvokti, kur slypi to priežastis“, – sakė A. Gutauskas ir čia pat prisiminė atvejį, kai prieš septynerius metus Kaune buvo sulaikyta nusikaltėlių grupė, kuri prastomis namų sąlygomis sugebėjo padirbti 9 mln. eurų (31 mln. litų) taip, jog iš pažiūros jų nebuvo galima atskirti nuo tikrųjų ir nustebino visko mačiusius pareigūnus.
Veikia plačiai
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis kalbėjo, kad vis dažniau nusikaltėliai pradeda veikti tarptautiniu mastu. „Dabar jau nėra beveik jokio save gerbiančio profesionalaus nusikaltėlio, kuris veiklą vykdytų tik Lietuvoje. Nusikaltėliai slapstosi ir migruoja per keletą šalių“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje nėra tokių finansinių nusikaltimų, kuriems reikėtų teikti prioritetą, beveik nėra, esą buvę finansinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tačiau tokių projektų iniciatoriai dažniausiai būdavę iš kitų valstybių.
P. Grinkevičius
