Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Pchenjanas surengė kovinio šaudymo pratybas netoli jūros sienos su Pietų Korėja.
„Mūsų kariuomenė aptiko vieną įtariamą vidutinio nuotolio balistinę raketą, paleistą iš Pchenjano regiono Rytų jūros link apie 14 val. 55 min. (vietos, 7 val. 55 min. Lietuvos laiku)", – sakoma Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime, nurodant vandens telkinį, dar žinomą kaip Japonijos jūra.
Raketa nuskriejo 1 tūkst. km, sakė Jungtinis štabų vadų komitetas.
Pareiškime daugiau detalių nepateikiama, tik nurodoma, kad Seulo, Vašingtono ir Tokijo institucijos analizuoja specifikacijas.
„Mūsų kariuomenė yra visiškoje parengtyje, informacija apie Šiaurės Korėjos paleistą raketą glaudžiai dalijantis su JAV ir Japonija“, – sakoma pranešime.
„Griežtai smerkiame naujausią Šiaurės Korėjos raketos paleidimą, nes tai akivaizdi provokacija, kelianti rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje“, – nurodoma jame.
Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba, remdamasi šalies gynybos ministerijos informacija, pranešė, kad iš Šiaurės Korėjos paleistas „objektas, galimai balistinė raketa“, ir perspėjo laivus laikytis atsargumo.
Pastarąjį kartą Šiaurės Korėja išbandė kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-18“, kurią gruodžio 18 dieną paleido į Rytų jūrą.
Naujausias įtariamas bandymas atliktas praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja surengė keletą retų kovinio šaudymo pratybų netoli jūros sienos su Pietų Korėja. Po jų buvo surengtos atsakomosios pratybos ir duoti nurodymai evakuotis iš kai kurių Pietų Korėjos pasienio salų.
Šią savaitę Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas taip pat pavadino Seulą savo „pagrindiniu priešu“.
„Pagaliau atėjo istorinis metas, kai Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai priešiškiausia valstybe turėtume laikyti Korėjos Respublika (Pietų Korėja) vadinamą darinį“, – trečiadienį lyderį citavo oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Analitikai sakė, kad šis pokytis yra reikšmingas, reiškiantis Pchenjano požiūrio į Seulą pasikeitimą į „ultrapriešišką režimą“.
Ryšiai žemumose
Ryšiai tarp Korėjų pasiekė visiškas žemumas per pastaruosius dešimtmečius, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įrašė branduolinės valstybės statusą į konstituciją ir išbandė kelias tarpkontinentines balistines raketas.
Praėjusiais metais Pchenjanas taip pat sėkmingai iškėlė į orbitą žvalgybos palydovą, kaip teigė Pietų Korėja, su Rusijos pagalba mainais į ginklų siuntas Maskvos karui Ukrainoje.
Tradicinės sąjungininkės Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu iš naujo sustiprino ryšius, Kim Jong Unui rugsėjį išvykus į retą užsienio kelionę į Rusijos Tolimuosius Rytus pas prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijos aukščiausi pareigūnai, tarp jų gynybos ir užsienio reikalų ministrai, taip pat lankėsi Šiaurės Korėjoje, o sujudimas abiem kryptimis sustiprino Kyjivo šalininkų nerimą dėl galimo ginklų sandorio.
Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) sekmadienį pranešė, kad Pchenjano užsienio reikalų ministrė ateinančią savaitę vyks į Rusiją.
2023-iaisiais išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), tarp jų – kietojo kuro versiją.
Metų pabaigoje vykusiuose politiniuose susitikimuose Kim Jong Unas pagrasino Pietų Korėjai branduoline ataka ir paragino stiprinti Šiaurės Korėjos karinį arsenalą, ruošiantis ginkluotam konfliktui, kurį sakė galint „pratrūkti bet kada“.
2022 metais Pchenjanas pasiskelbė negrįžtamai esantis branduoline jėga ir pakartojo niekada neatsisakysiantis savo branduolinių ginklų programos, kurią režimas mato esant gyvybiškai svarbia jo išlikimui.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nuo 2006 metų, kai Pchenjanas įvykdė pirmąjį branduolinį bandymą, priėmė daugybę rezoliucijų, ragindama Šiaurės Korėją sustabdyti branduolinių ir balistinių raketų programas.
