Susitikimas prasidėjo netrukus po to, kai Baku baigėsi klimato kaitos konferencija COP29. Joje buvo sutarta padidinti finansavimą besivystančių šalių kovai su klimato kaita.
Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd. dolerių kaip įžeidžiančiai menką.
„Ši konferencija yra kur kas daugiau nei tarptautinės sutarties rengimas, – pareiškė Ekvadoro diplomatas Luisas Vayas Valdivieso (Luisas Vajasas Valdivjesas) per atidarymo plenarinį posėdį. – Tai filmas apie tai, kaip žmonija pakyla, kad įveiktų egzistencinį iššūkį.“
Tarša plastiku yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje. Pasak mokslininkų, plastiko dalelių galima rasti debesyse, giliausiose vandenynų įdubose ir net motinos piene.
Pasaulio lyderiai beveik vienbalsiai sutinka, kad tarša plastiku yra didelė problema, tačiau vis dar neranda sprendimų, kaip ją spręsti.
Daugiausia ginčų kyla dėl to, ar sutartimis turėtų būti ribojama plastikų gamyba, ar uždraustos jiems gaminti naudojamos cheminės medžiagos. Taip pat vis dar nėra kompromiso dėl to, kaip apmokėti šias iniciatyvas.
„Dėl kai kurių esminių dalykų esama realių skirtumų“, – sekmadienį pripažino Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos programos vykdomoji direktorė Inger Andersen.
„Tikiu, kad mes tikrai galime tai padaryti, bet tam reikės, kad visi šiek tiek pasispaustume“, – pridūrė ji.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2019 metais pasaulyje pagaminta apie 460 mln. tonų plastiko. Priduriama, kad nuo praėjusio amžiaus pabaigos šis kiekis padvigubėjo.
Prognozuojama, kad iki 2060 metų pasaulyje pagaminamo plastiko kiekis patrigubės.
Daugiau kaip 90 proc. plastiko nėra perdirbama ir apie 20 mln. tonų jo patenka į aplinką, dažnai vos po kelių minučių naudojimo.
Plastikas taip pat susijęs su maždaug 3 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų, daugiausia – dėl jo gamybos iš iškastinio kuro.
