Po savaitės, per kurią Kijevas skelbė pastebėjęs kelias karinės technikos kolonas, įvažiavusias į šalies promaskvietiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną per sieną su Rusija, P.Porošenka sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“: „Aš nebijau karo su Rusijos pajėgomis.“
„Esame pasiruošę visuotinio karo scenarijui... Mes nenorime karo – norime taikos ir kovojame už europines vertybes. Bet Rusija negerbia jokių susitarimų“, – prezidentas sakė duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį.
Pasak P.Porošenkos, dabar Kijevas geriau pasiruošęs atremti numanomą naują sukilėlių puolimą.
„Mūsų armijos būklė dabar geresnė negu prieš penkis mėnesius – be to, mus palaiko visas pasaulis, – Ukrainos lyderis sakė laikraščiui. – Labiau negu bet ko kito norime taikos, bet šiuo metu privalome ruoštis blogiausiam scenarijui.“
Jau septynis mėnesius vykstančios kautynės rytų Ukrainoje nusinešė per 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika.
Vėliausi susirėmimai vyko formaliai galiojant paliauboms, kurios sustabdė daugumą kautynių palei fronto liniją, tačiau strategiškai svarbios vietos toliau buvo reguliariai bombarduojamos.
Jungtinės Tautos pažymėjo, kad akivaizdus sukilėlių karinių pajėgų stiprinimas didina susirūpinimą dėl tikėtino „didelio masto karo atsinaujinimo“.
Sekmadienį per vizitą Bratislavoje P.Porošenka sakė žurnalistams. kad konfliktas „baigtųsi per dvi savaites“, jeigu būtų laikomasi taikos plano, kuris rugsėjį buvo pasirašytas Minske.
Ukrainoje žuvo dar devyni kariai ir milicininkai
Rytų Ukrainoje per pastarąją parą vykusius susirėmimus žuvo šeši kariai ir trys milicininkai, pirmadienį paskelbė pareigūnai Kijeve.
Pasak pareigūnų, dar devyni kariai ir penki policininkai buvo sužeisti.
Informacija apie naujausias aukas buvo paskelbta tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ruošiasi vėliau pirmadienį Briuselyje tartis dėl neramumų Ukrainoje.
Putinas įsitikinęs, kad Ukrainos krizės sprendimas įmanomas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienį duodamas interviu Vokietijos televizijai, pareiškė esantis įsitikinęs, kad turėtų būti įmanoma rasti sprendinį Ukrainos krizei, tačiau pridūrė esantis susirūpinęs dėl etninių valymų grėsmės.
Per pusvalandžio trukmės interviu, transliuotą geriausiu eterio laiku, V.Putinas gynė Rusijos sprendimą aneksuoti Krymą, bet taip pat stengėsi palenkti į savo pusę vokiečių žiūrovų protus ir širdis, sakydamas, kad Maskvos ir Berlyno santykiai dabar geresni negu kada nors anksčiau ir kad būtų gaila netekti šių pasiekimų.
„Ar įmanoma rasti išeitį šioje padėtyje? Taip, esu įsitikinęs, kad kelias yra“, – sakė V.Putinas, sukritikavęs Ukrainos vyriausybę, kad ji naudojo jėgą, o ne dialogą su oponentais rytuose ir tokiu būdu išprovokavo krizę.
„Pasakysiu tiesiai: mes labai susirūpinę, kad gali kilti troškimas naudoti etninius valymus. Baiminamės dėl poslinkio link neonacizmo. Ten esama žmonių su svastikomis ant rankovių ir ginkluotųjų pajėgų su SS simboliais ant šalmų... Štai kodėl bijome poslinkio ta kryptimi. Tai būtų katastrofa Ukrainos žmonėms“, – aiškino Rusijos lyderis.
V.Putinas, kuris kadaise dirbo komunistinėje Rytų Vokietijoje kaip Sovietų Sąjungos KGB karininkas ir gerai moka vokiečių kalbą, duodamas šį interviu vilkėjo languotus marškinius, tamsų švarką ir pilkas kelnes. Vokietijos televizija ARD nurodė, kad tas interviu buvo duotas ketvirtadienį Vladivostoke.
V.Putinas, kuris beveik visą laiką kalbėjo rusiškai ir pripažino padaręs klaidų, pridūrė tikintis, kad Ukrainos laukia šviesesnė ateitis, tačiau tam reikalingas pagrindas, kuris leistų visoms šalies mažumoms jaustis kaip namuose.
„Tai didi valstybė su didžiais žmonėmis, – sakė Rusijos lyderis. – Tačiau, žinote, stinga vienintelio dalyko: supratimo, kad norint būti sėkmingiems, stabiliems ir augantiems, kiekvienas turi jaustis, kad yra savo namuose, kad ir kokia kalba jie kalbėtų – vengriškais, rusiškais, ukrainietiškai ar lenkiškai.“
V.Putinas pridūrė, kad Krymo aneksija buvo teisėta pagal tarptautinę teisę, taip pat demokratiška, nes už tą žingsnį balsavo regiono parlamentas ir visuomenė per referendumą. Pasak prezidento, Rusijos pajėgos ten buvo įvestos siekiant išvengti kraujo praliejimo, tačiau Vakarų šalių reakcija jį nustebino.
„Mūsų nuomone, reakcija į tai, kas įvyko, yra visiškai netinkama, – sakė V.Putinas, kurį, kaip ir interviu ėmusį vokietį žurnalistą, televizijos prožektorių šviesoje pylė prakaitas. – Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija niekaip nepažeidė tarptautinės teisės.“
Rusijos vadovas, kurio poziciją palaiko daug žmonių buvusiuose komunistiniuose rytiniuose Vokietijos regionuose, sakė, kad kartu su šios šalies kanclere Angela Merkel deda pastangas atkurti ramybę Ukrainoje.
„Mes tuo suinteresuoti ... ir ieškome bendro sprendinio, taip pat bendro politinio pagrindo, – teigė jis. – Esame tam pasiruošę, bet tai veiks tik dirbant kartu.“
Žurnalistui paklausus, ar jis padarė klaidų, V.Putinas atsakė: „Paklausykit, klaidų visuomet daroma – tiek versle, tiek privačiame gyvenime. Kiekvienas daro klaidų. Tačiau svarbiausia laiku reaguoti, išanalizuoti ir suprasti, kad buvo padaryta klaida, tuomet pakeisti savo elgesį – ne likti įstrigus aklavietėje, o siekti surasti sprendinį.“
V.Putinas gyrė dabartinius Vokietijos ir Rusijos ryšius. Vokietijos pramonės lyderiai buvo vieni iš atkakliausių oponentų Europos Sąjungos (ES) sprendimui paskelbti ekonomines sankcijas Rusijai.
„Jeigu pažvelgsite į atmosferą tarp Rusijos ir Vokietijos per pastaruosius 10–15 metų, nežinau, ar anksčiau yra buvęs toks geras laikotarpis. Aš taip nemanau. Galvoju, jog tai labai geras pagrindas vystyti ne vien dvišalius santykius, bet ir (ryšius) tarp Rusijos bei Europos Sąjungos, taip pat pasaulinius ryšius. Būtų gaila visa tai prarasti.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
